K. Narbutaitytė įsikūrusi Kosta del Solio miestelyje, esančiame šalia Malagos. Nors miesteliu šią vietovę vadinti turbūt nėra teisinga – tai 200 km ilgio kurortų ir paplūdimių juosta pajūryje, viena prestižiškiausių poilsio vietų Ispanijoje.
Tiesa, kaip ir visame pasaulyje, taip ir šiame rojaus kampelyje gyvenimas yra pasikeitęs neatpažįstamai.
Daugelis jau matė įvairius vaizdo įrašus iš įvairių Ispanijos ar Italijos vietovių, kuriuose žmonės savo namų balkonuose ploja, muzikuoja ar kitaip bando nuvyti liūdesį dėl visuotinio karantino.
Panašiai pozityvumą bando išlaikyti ir Kosta del Solio gyventojai.
„Šį vakarą mūsų kieme vyksta tas pats. Šalia esančiame name gyventojai garsiai klauso muzikos, žmonės išėję į balkonus ar terasas ploja, mes taip pat prisijungėme. Ispanai neliūdi, randa būdų prasiblaškyti ir atrodo, kad yra nusiteikę pozityviai“, – su tv3.lt įspūdžiais dalinosi čempionė.
Čia žmonės į situaciją reaguoja skirtingai – vieni panikuoja, šluoja maisto prekių parduotuves, kiti stengiasi saugotis, į viską žiūrėti rimtai, bet neprarasti šalto proto.
„Ispanu įprotį bučiuotis sveikinantis teko kurį laika pamiršti, sveikinamės tik žodžiu“, – šypsosi K. Narbutaitytė.
Tiesa, visiems privalu laikytis griežtų taisyklių, nors gyvenimas vis dar verda.
„Privaloma visą laiką būti namuose. Išeiti galima tik su labai rimta priežastimi – į darbą, dėl ligos, nusipirkti vaistų arba maisto. Į parduotuvę galima eiti tik po vieną ir yra galimybė sutikti policiją, kuri labai griežtai tikrina, kokiais tikslais žmonės yra išėję. Taip pat stabdomi ir tikrinami automobiliai. Girdėjau, kad net čekio paprašo, jeigu pasakai, jog grįžti iš parduotuvės.
Aš visas dienas leidau namuose, šiandien (trečiadienį, aut. past.) pirmą kartą nuėjau iki šalia esančios vietinės parduotuvės. Policijos nesutikau, o apsiperkančių žmonių tiek pat, kiek įprastą dieną“, – pasakoja K. Narbutaitytė.
Šį kartą apsipirkimas buvo sėkmingas – garsi sportininkė rado visus reikiamus maisto produktus, bet prieš paskelbiant karantiną viskas buvo daug sudėtingiau.
„Teko ne vieną dieną gyventi be praktiškai visų man reikiamų pasiruošimui maisto produktų – kiaušinių, mėsos, žuvies, kruopų“, – prisimena ji.
Bet net ir tai nėra tokia didelė problema kaip nežinomybė, apėmusi visą sporto pasaulį, kartu ir didžiąją kūno rengybos sceną.
IFBB profesionalės kortą turinti K. Narbutaitytė gegužę turėjo dalyvauti Pietų Afrikoje planuotame „Arnold Classic“ turnyre – iki birželio jokios varžybos tikrai nevyks ir sportininkai, kurių darbe yra ypač svarbus tęstinumas, yra atsidūrę nežinioje.
Neaiškios varžybų datos, uždaryti sporto klubai, kartais iškylančios problemos dėl maisto įsigijimo neduoda ramybės ne tik dėl savęs, bet ir klienčių, kurių K. Narbutaitytė turi visame pasaulyje.
„Varžybos Lietuvoje atšauktos, vienos svarbiausių sezono varžybų mėgėjų tarpe – Europos čempionatas – perkeltas. Tai buvo liūdnos naujienos, bet situacija suprantama. Varžyboms ruošiu ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse gyvenančias tiek lietuvaites, tiek užsienietes.
Merginoms, gyvenančioms šalyse, kuriose įvestas karantinas, pasiruošimas sustojo. Sporto klubų uždarymas šiai sporto šakai yra didelis smūgis, kaip ir reikiamų maisto produktų trūkumas. Dar neaišku, ar su visomis merginomis ruošimės sezonui, per daug nežinomybės, o šiam sportui būtinas nuoseklumas ir režimas. Reikės viską apsvarstyti ir priimti sprendimą.
Ruošiu merginas ir iš tolimesnių šalių – Australijos, Kinijos. Joms visos varžybos nenuplaukė, ne viskas atšaukta jų šalyse.
Stengiuosi, kad visos merginos nepamestų galvos ir jeigu situacija pasikeis, neliks grėsmės, viskas stos į vėžes, galėtume vykti į varžybas“, – situaciją vertina atletė.
Svarbus ir finansinis aspektas – daugelis trenerių neteko nuolatinio pajamų šaltinio, kiti dideles pinigų sumas investavo į pasirengimą varžyboms, kurių dabar tiesiog neliko.
„Vienaip ar kitaip kentės visi, daugiausiai finansiškai. Sporto klubų vadovai skundžiasi prarandantys tūkstančius, o treneriai lieka be darbo.
Sportininkai ruošėsi varžyboms, laikėsi griežto režimo tiek sporto salėje, tiek mityboje, o kai kuriems varžybas atšaukė prieš pat nosį, likus vos savaitei ar dviems.
Kai kurie yra susipirkę bilietus, susimokėję už viešbučius ir liko be nieko. Labai gaila. Žinau, kaip kiekvienas euras sportininkui reikalingas, juk niekas nieko neduoda. Visi iš aistros šiam sportui dirba kituose darbuose, dažnai ilgai taupo, kad galėtų pasiruošti ir nuvažiuoti į varžybas vien tam, kad parvežtų medalį savo šaliai“, – liūdnai pripažįsta K. Narbutaitytė.
