2020 m. vasaros olimpinėse žaidynėse dalyavo 42 sportininkai iš Lietuvos ir tai buvo mažiausias skaičius per visą Lietuvos nepriklausomybės istoriją.
Palyginimui, 2016-aisiais olimpiadoje dalyvavo 67 sportininkai iš Lietuvos.
Praėjusioje olimpiadoje Lietuva apskritai per plauką buvo nuo to, kad visai liktų be medalių.
Išgelbėjo tik sėkmingai penkiakovininkės Lauros Asadauskaitės-Zadneprovskienės iškovotas sidabras, kuris bendroje medalių lentelėje Lietuvai leido užimti 77 vietą tarp visų šalių.
Dalyvių po truputį daugėja
Šiuo metu teisę varžytis Paryžiaus olimpiadoje iškovoję turi jau bene dvidešimt sportininkų iš Lietuvos. T.y. pusė bendro skaičiaus, kuris dalyvavo praėjusioje olimpiadoje.
Tai yra plaukikai Danas Rapšys, Kotryna Teterevkova, Rūta Meilutytė ir Aleksas Savickas.
Irklavimo atstovai Simonas Maldonis, Mindaugas Maldonis, Ignas Navakauskas ir Artūras Seja, Andrejus Olijnikas, Viktorija Senkutė, Dovilė Rimkutė, Donata Karalienė, Kamilė Kralikaitė ir Ieva Adomavičiūtė, Dovydas Nemeravičius.
Lengvaatlečiai Mykolas Alekna ir Andrius Gudžius, breiko atstovė Dominyka Banevič, penkiakovininkė Laura asadauskaitė-Zadneprovskienė, taip pat du raiteliai.
Tiesa, net ir iškovojus kelialapį į olimpiadą nebūtinai reiškia, kad sportininkas garantuotai ten dalyvaus. Taigi, sąrašas gali koreguotis.
Po naujųjų metų turėtų prisidėti ir visas būrys naujų sportininkų, kadangi įvairiose sporto šakose iki šiol vyksta atrankos į Paryžiaus olimpines žaidynes.
Lietuvos delegacija vien dvylika atletų padidėtų, jeigu Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė įveiktų Puerto Rike liepos mėnesį vyksiančią atranką. Praėjusioje olimpiadoje Lietuvos krepšininkai nedalyvavo.
Sportininkų skaičių sieja su nelogiškos reformos pasekmėmis
Kaip teigė tv3.lt kalbinta Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, kiekvienose olimpinėse yra lūkestis turėti daugiau sportininkų. Tačiau, pasak jos, labai tikėtina, kad šiemet Lietuvos atletų skaičius bus panašus kaip ir Tokijo olimpiadoje.
Anot LTOK prezidentės, nedidelis olimpiečių skaičius tik dar kartą atskleidžia pasėkmes, kurios matomos po prieš kelis metus nelogiškai padarytos sporto reformos, kurios metu buvo sugriauta centralizuota sportininkų rengimo sistema, o iš Lietuvos olimpinio sporto centro (LOSC) atimtos medicininio ir mokslinio aptarnavimo funkcijos.
„Į olimpines žaidynes atrinktų sportininkų skaičius geriausiai atspindi olimpinio sporto padėtį šalyje. Taip manome mes ir mūsų kolegos iš Europos šalių.
Jeigu Tokijuje turėjome kiek daugiau nei 40 atletų, tai tikėtina, kad ir dabar turėsime panašiai. Nebent komandinė sporto šaka krepšinis pakels sportininkų skaičių, jeigu mūsų rinktinė įveiks atranką”, - kalbėdama su tv3.lt portalu prognozavo D. Gudzinevičiūtė.
Pasak D. Gudzinevičiūtės, panaši situacija ir su medaliais. Visada norėtųsi iškovoti daugiau, bet dabartinėje situacijoje kažką nuprognozuoti yra nelabai įmanoma.
„Norisi visų medalių, kaip ir norisi, kad visi galintys ir norintys olimpiečiai dalyvautų, – šypsojosi D. Gudzinevičiūtė. – Bet vėlgi, kaip ir minėjau, po įvykusių reformų, nuo mūsų mažai kas priklauso. Kiekvienas, kuris domisi sportu, žino savo favoritus, žino, kam laimėti medalius yra realiausia. Trumpai tariant, gali visi, nes juk sportas kartais yra labai neprognozuojamas”.
Lūkesčių neslepia, bet į juos žvelgia atsargiai
Lietuviai anksčiau vykusių olimpiadų dėka jau įprato, kad medalio galima pagrįstai tikėtis iš ištvermingosios penkiakovininkės L. Asadauskaitės-Zadneprovskienės, talentingų disko metikų ar krepšinio rinktinės.
Na, o pastarąjį dešimtmetį ypač daug vilčių teikia ir plaukimas bei irklavimas.
Ne veltui, kadangi visi puikiai prisimena, kai Rūta Meilutytė 2012 m. Londono olimpiadoje nuskynė auksą 100 m plaukime krūtine. Arba 2016-uosius, kai žibėjo Lietuvos irkluotojai, kurie į Lietuvą pargabeno vieną sidabro bei du bronzos medalius.
Su tv3.lt portalu bendravę Lietuvos plaukimo asociacijos atstovai džiaugiasi, jog pastaraisiais metais šalies plaukikai nuolat pretenduoja į medalius aukščiausio lygio varžybose, tačiau pabrėžia, kad pirminis tikslas yra, jog sportininkai paprasčiausiai pranoktų savo pačių lūkesčius.
„Sportininkai labiausiai džiaugiasi, kai jiems pavyksta pranokti asmeninius rezultatus. Tad jeigu plaukikams pavyks gerinti karjeros rekordus arba plaukti šalia jų, ateis ir aukštos vietos bei medaliai”, – teigė asociacijos „LTU Aquatics“ generalinis sekretorius Justas Kalinauskas.
Lūkestis pagal strateginį planą, pasak J. Kalinausko, yra olimpiadoje turėti 8 plaukikus.
„Manau, kad galime tikėtis 1-2 medalių, 2-3 finalų bei 2 pusfinalių. Be to, asociacija „LTU Aquatics“ tikisi, kad į olimpines žaidynes pavyks patekti ir bent vienai estafečių komandai.
Olimpinės estafečių komandos dėl vietų žaidynėse kovos pasaulio čempionate Dohoje, o plaukikai asmeninių rungčių normatyvus dar galės vykdyti iki birželio 23 dienos, todėl tikimės, kad prie olimpinės komandos su asmeniniu kelialapiu prisijungs ir Andrius Šidlauskas, galbūt pasiseks ir dar keliems jauniems, perspektyviems sportininkams”, – apie lūkesčius tv3.lt portalui pasakojo jis.
Tuo tarpu tv3.lt kalbintas Lietuvos irklavimo federacijos generalinis sekretorius Saulius Ritter viliasi, kad Paryžiuje dalyvaus ne mažiau irkluotojų, nei jų buvo Tokijuje. O jeigu tik traumos nesutrukdys, vilčių dėl medalių, pasak jo, visada galima turėti.
„Mūsų sporto šakoje yra taip, kad dar metai iki olimpinių žaidynių, pasaulio čempionate iškovojami olimpiniai kelialapiai. O kitais metais tie patys sportininkai turi dar įveikti nacionalinę atranką. Bet mes manome, kad vis tiek mūsų stipriausi sportininkai, kurie pasaulio čempionate iškovojo kelialapius, tai ir dalyvaus olimpinėse žaidynėse. Dar didelių lūkesčių turime ir papildomoje atrankoje, kuri vyks gegužės mėnesį Šveicairijoje, kur papildomai atsirinks keletas įgulų.
Yra lūkestis, kad turėsime ne mažesnį kiekį olimpiečių nei pastarosiose dviejose olimpinėse žaidynėse. Norisi, kad sportininkai pasirodytų kaip tik geriausiai, neturėtų traumų. Jeigu viskas pavyks sklandžiai, tada galbūt ir bus galima tikėtis medalių”, – mintimis dalijosi jis.
Ar bus daugiau medalių nei Tokijo olimpiadoje?
Sportas yra nenuspėjamas. Ir tuo viskas pasakyta. Vieną akimirką gali būti autsaideris, tačiau jau po kelių akimirkų kilti į lyderių gretas.
Vienas netinkamas judesys, viena klaida ir medalis gali nutolti, net jei ir buvai laikomas akivaizdžiu savo sporto šakos favoritu.
Medalių skaičių olimpinėse žaidynėse nuspėti yra be galo sunkus arba praktiškai neįmanomas uždavinys. Tačiau tikimybė, kad 2024 metų olimpinėse žaidynėse lietuviai džiaugsis didesniu jų skaičiumi, nei tai buvo anksčiau vykusioje olimpiadoje yra pakankamai reali.
Didesnes viltis į Lietuvą parsivežti daugiau medalių pagrįstai atneša jaunieji, talentingi sportininkai, kurie olimpiadoje dalyvaus pirmą kartą. Iš jų galima tikėtis daug, kadangi savo sąskaitoje kitose aukšto lygio varžybose atletai jau turi įvairių spalvos medalių.
Tarp tokių – Lietuvos breiko žvaigždė Dominyka Banevič bei disko metikas Mykolas Alekna. Šie abu sportininkai tapo geriausiais Lietuvos olimpinio sporto atstovais 2023 metais.
16-metė D. Banevič jau yra tapusi pasaulio ir Europos čempione, Europos žaidynėse pasipuošė bronzos medaliu.
Tuo tarpu 21-erių Mykolas Alekna jau turi pasaulio čempionato sidabro bei bronzos medalius, o kol kas didžiausias jo laimėjimas – Europos čempionato auksas.
Be abejo, į olimpiadą su viltimis ir didele motyvacija vyks ir dauguma kitų sportininkų. O vienu svarbiausių kozirių siekiant iškovoti medalius gali tapti tai, jog ir adaptacijos daug nereiks.
Juk šįkart varžytis reikės keletu tūkstančių kilometrų arčiau namų, nei Tokijo olimpiadoje.
