„Mes sukrėtėme pasaulį. Mano žaidėjai laimėjo rungtynes – aš nepelniau nė taško, neatkovojau nė vieno kamuolio, neatlikau nė vieno rezultatyvaus perdavimo“, – iš karto po pergalės nuopelnus nuo savęs šalin stūmė dabar Italijos rinktinės treneriu dirbantis G. Pozzecco.
Italija pirmenybių aštuntfinalyje sensacingai 94:86 palaužė turnyro favoritę Serbiją su Nikola Jokičiumi.
Ketvirtfinalyje jie susitiks su Prancūzija.
49-erių G. Pozzecco visos karjeros metu pasižymėjo impulsyvumu ir trykštančiomis emocijomis, nepasikeitė ir tapęs treneriu.
Jau pirmame kėlinyje jis gavo techninę pražangą, antrame nusimetė švarką, o įpusėjus trečiam buvo išvarytas – palikdamas aikštę jis apsipylė ašaromis. Prieš išeidamas jis dar apdovanojo bučiniais savo auklėtinius, sumušė delnais su serbų žaidėjais ir sirgaliais.
„Pradėjau verkti, nes tuo momentu pagalvojau, kad kažką praleisiu“, – paaiškino treneris.
Jis nesutiko ir su tuo, kad šios emocijos padėjo užsikurti rinktinei ir nužygiuoti į pergalę.
„Ne. Kai tu turi liūtus ir atidarai narvą, tu tiesiog atidarai narvą“, – vaizdingai kalbėjo jis.
Mačo pabaigą treneris stebėjo arenos viduje, į rūbines vedančio tunelio pradžioje. Čia jis sunkiai tramdė emocijas, o apsauginiai turėjo prižiūrėti, kad G. Pozzecco neįlėktų į aikštę.
„Galbūt dvylikos užtektų, bet jie turėtų būti iš UFC. Conoras McGrerogas ir Jonas Jonesas“, – paklaustas, kiek reikėtų apsauginių, sulaikyti jį tokiu metu, juokdamasis atsakė jis.
O netrukus pradėjo rodyti bokso judesius, išgirdęs klausimą apie savijautą po pergalės mače, kuriame visi matė lengvą Serbijos pasivaikščiojimą.
Rungtynių Serbija-Italija santrauką žiūrėkite čia:
„Kaip Muhamedas Ali“, – imituodamas bokso stovėseną atšovė „Atominė musė“.
Serbai antrame kėlinyje turėjo 14 taškų pranašumą, bet tritaškiais prapliupę italai grįžo į rungtynes, o šių lūžis įvyko ketvirtame ketvirtyje.
Šiam prasidėjus serbai pirmavo 68:66, bet Italija smaigstė vieną tritaškį po kito ir po kelių minučių jau pirmavo 82:70.
Serbams per likusį laiką arčiausiai buvo pavykę priartėti per 7 taškus ir galiausiai jiems teko palikti aikštę nunarinus galvas, kol italai skrajojo.
Italija šiame mače susmeigė net 16 tritaškių iš 38.
Daugybę metų rinktinei kaip žaidėjas atidavęs G. Pozzecco šią pergalę net pavadino skambiausia Italijos rinktinės istorijoje, primindamas Lietuvai labai skaudų 2004 m. Atėnų olimpinių žaidynių pusfinalį.
Tada Lietuva buvo laikoma aiškia favorite ir turėjo istorinį šansą žengti į finalą ir kautis dėl aukso, bet pralaimėjo 91:100.
G. Pozzecco tada pats lakstė aikštėje ir mums atseikėjo 17 taškų ir tris tritaškius.
„Galbūt tai yra geriausios visų laikų Italijos rinktinės rungtynės. Iki šiol visi manė, kad geriausios buvo 2004 m. Atėnų olimpinių žaidynių pusfinalyje su Lietuva, bet manau, kad šios rungtynės buvo daug geresnės. Žaidėme su širdimi, visi atidavė save šimtu procentų ir įveikėme geriausią komandą šiuo metu“, – švytėjo G. Pozzecco.
Apie G. Pozzecco įtaką komandai po pergalės kalbėjo Italijos rinktinės puolėjas Giampaolo Ricci.
„Nenoriu kalbėti apie teisėjus. Kai treneris buvo išvarytas, visa ši situacija galbūt mums kažko davė. Mes kovojome už jį. Jis yra mūsų lyderis, bosas, sekame kiekvieną jo nurodymą, einame paskui jį į karą. Pergalė yra jam“, – po mačo apie trenerį ir jo išvarymą atsiliepė G.Ricci.
Jis ir komanda matė ašaras G. Pozzecco akyse ir daugiau nieko sakyti nereikėjo.
„Mes supratome, kad tai gali būti ypatinga naktis mus. Mėgavomės šiuo momentu“, – teigė G. Ricci, pridėjęs, kad rinktinė nenori ties čia sustoti ir sieks keliauti dar toliau.
Į aikštę galiausiai įsiveržęs G. Pozzecco auklėtiniams rėkė, kad myli juos.
„Tai yra mūsų krepšinis – sudarytas iš emocijų, jausmų. Jeigu visa tai parodome aikštėje, mums yra lengviau. Toks yra mūsų kultas, tokia siela. Mes žaidžiame, kad gautume emocijų, todėl ir laimėjome“, – džiaugėsi krepšininkas.
