Pasirodymą pirmenybėse lietuviai baigė dar viena skaudžia nesėkme ir toli nuo tos vietos, kurioje norėjo būti – aštuntfinalyje. Prieš čempionatą federacijos vadovai kėlė uždavinį būti tarp keturių stipriausių.
Kazio Maksvyčio auklėtiniai vėlyvą šeštadienio vakarą Berlyne po pratęsimo 94:102 pralaimėjo Ispanijai ir taip pabaigė pusantros savaitės trukusią viešnagę Vokietijoje.
„Pergalei pasiekti ispanams užteko elitinio trenerio, elitinio įžaidėjo ir aplink turėti pakankamai gerų krepšininkų, bet tai nėra ta žvaigždžių Ispanija su Gasoliais, Juanu Carlosu Navarro, Jose Calderonu ir kitais.
Nesu toje stovykloje, kuri bando įžvelgti pozityvą ir sako, kad gražiai žaidėme. Lietuvai nėra jokio pozityvo pabaigti čempionatą aštuntfinalyje. Gali rasti teigiamų dalykų žaidime, bet čia yra rezultatų sportas ir aštuntfinaliu pasibaigęs turnyras negali būti vertinamas teigiamai.
Reikia nukelti kepurę prieš varžovų trenerį, jis dar kartą įrodė, kad yra vienas geriausių Europoje. Šios sudėties ispanų nestatau tarp keturių geriausių čempionato komandų ir tai buvo įveikiamas varžovas“, – po mačo kalbėjo R. Vyšniauskas.
Lietuva trečiame kėlinyje po Mindaugo Kuzminsko tritaškio buvo įgijusi dviženklį pranašumą 58:47 ir nuo šio momento išlaikė 5-8 taškų pranašumą iki pat antros ketvirto kėlinio pusės, tačiau R. Vyšniauskas nesutinka, kad mūsiškiai turėjo mačo kontrolę.
„Tik iš dalies sutikčiau, kad turėjome mačo kontrolę. Mums yra pavojinga žaisti su komandomis apylygiu rezultatu, kurios turi bent vieną elitinį perimetro žaidėją. Panašu, kad mūsų komandai kelias į pergalę yra toks, kad 35 minutę turime turėti dviženklį pranašumą, jog būtume saugūs. Kai komandas skyrė 5-6 taškai, manau, kad Sergio Scariolo jautė, jog turi tokio lygio žaidėją kaip Lorenzo Brownas, o mes ne ir jie pabaigoje turės šansus.
Ši Ispanijos rinktinė tikrai yra daugiau nei įveikiama ir nemanau, kad jie tikėjosi, kad dominuos prieš Lietuvą. Jų tikslas ir buvo nueiti su tokiu apylygiu rezultatu iki tokios rungtynių stadijos, kur L. Brownas sprendžia, o mūsų komandoje tų sprendėjų lygis dar ne tas. Buvo momentų, kai tikrai atrodė, kad jau vyksta lūžis – vienu metu turėjome ir 11 taškų pranašumą, bet po minutės pertraukėlės jie grįžo, apsiramino ir apmažino atsilikimą.
Labai skaudu, labai skauda man pačiam – nuo tada, kai pradėjau komentuoti rinktinės kovas, čempionatai baigiasi labai skaudžiais pralaimėjimais“, – sakė jis.
2017 m. Europos čempionate Lietuva taip pat iškrito aštuntfinalyje, 2019 m. pasaulio čempionate sustojome antrame grupių etape po skandalingo pralaimėjimo Prancūzijai, o praėjusią vasarą olimpinio atrankos turnyro finale nusileidome Slovėnijai.
Šį kartą mūsiškių viltis stipriausiai daužė tik šią vasarą ispanišką pasą gavęs, bet su šia šalimi net mažiausių saitų neturintis L.Brownas. Gynėjas supurtė 28 taškus ir išdalino 8 rezultatyvius perdavimus, o labiausiai užsikūrė svarbiausiais momentais.
Iki ketvirto kėlinio atrodė, kad mūsiškiai neblogai tvarkosi su amerikiečiu, bet šis tarė lemiamą žodį tiek pagrindinio laiko pabaigoje, tiek pratęsime – atidarė jį 7 taškais, viso per pratęsimą jų atseikėjo 12 ir išsiuntė Lietuvą namo. Šioje vietoje R. Vyšniauskas įžvelgia ir galimą trenerių štabo klaidą, atvėrusią kelią L. Browno siautuliui.
„Rungtynių eigoje jis tikrai prametė daug gerų metimų iš patogių pozicijų, bet tokie žaidėjai mėgaujasi lemiamomis minutėmis, pratęsimais. Jie ten nori rodyti savo lygį ir tu matai, kad žaidėjas išeina į pratęsimą ir atidaro jį 7 taškais iš eilės – man atrodė, kad pratęsimo pirmomis minutėmis nebuvo logiška vėl gintis su Jonu Valančiūnu drop gynyba. Situacija reikalavo, kad iš karto reikia žaisti viską keičiantis ir Domantą Sabonį turėti penktoje pozicijoje. Tai detalės, reikia pripažinti, kad L. Brownas yra aukščiausio lygio žaidėjas, sprendžiantis rungtynių pabaigas“, – pabrėžė jis.
Po mažo vykusioje spaudos konferencijoje Ispanijos rinktinės treneris S. Scariolo sakė, kad mačo baigtį puolime nulėmė L. Brownas, o gynyboje – Usmanas Garuba.
20-metis mačą baigė su 8 taškais, 8 atkovotais kamuoliais ir 3 rezultatyviais perdavimais, o mūsiškius ypač skaudė jo sugriebti kamuoliai puolime.
Būtent U. Garuba žaidė lemiamas akimirkas, o ne pagrindinis ispanų centras Willy Hernangomezas, Lietuvai atseikėjęs 21 tašką.
R. Vyšniauskas išskyrė ir dar vieną krepšininką, kurio čempionate net neturėjo būti – Alberto Diazą.
„U. Garuba ištraukė labai daug kamuolių puolime ir suteikė ispanams antras galimybes. Tai buvo trenerio sprendimas – mačo pabaigoje žaisti su juo, o ne W.Hernangomezu. Paminėčiau dar vieną žaidėją – A.Diazas labai stipriai spaudė mūsų gynėjus ir labai solidžiai gynėsi vienas prieš vieną. Tai žaidėjas, kurio realiai net neturėjo būti čempionate, nes jis buvo iškviestas po Sergio Llullo traumos“, – pastebėjo R. Vyšniauskas.
Po antrųjų šansų ispanai susirinko 20 taškų, o po lietuvių klaidų – net 33.
Blogiausias rungtynes čempionate sužaidė iki tol dominavęs Jonas Valančiūnas. Kapitonas jau trečiame kėlinyje užsidirbo trečią kėlinį, o po pertraukos K. Maksvytis net nusprendė trečią kėlinį pradėti be JV.
Mačą jis galiausiai baigė su 5 taškais ir 6 atkovotais kamuoliais. Iki šio mačo J. Valančiūno vidurkiai siekė 18,4 taško ir 11,4 atšokusio kamuolio.
Tokį pasirodymą vainikavo ir atsisakymas bendrauti su žiniasklaida.
„Ką aš pasakysiu..“, – susikrimtusiu veidu pro žurnalistus praėjo J.Valančiūnas.
„Pirmas dalykas, kad pats Jonas anksti save nusiėmė su dviem pražangomis, vėliau ir trečia. Jis nepagavo savo ritmo, negavo savo progų išsimesti metimų, varžovai nuolat taikė mišrią gynybos sistemą arba tiesiog sustojo aikšte, kad mažintų mūsų NBA centrų prisilietimus prie kamuolio ir galimybes dominuoti baudos aikštelėje. Tai atrišo rankas metikams ir sukurdavo situacijas, kai laisvi mesdavo Lukas Lekavičius, Mindaugas Kuzminskas ir kiti žaidėjai. Kažkiek pataikėme, su tuo kaip ir viskas buvo gerai. Problema ir mūsų klaidos – po jų ir antrais šansais varžovai surinko daug taškų. Valančiūno išsiėmimas iš rungtynių neleido mums laimėti kovos po krepšiais. Gal Valančiūnas susidūrė ir su nuovargiu, nes čempionate žaidė daug minučių negailėdamas savęs“, – vertino R. Vyšniauskas.
Geriau atrodė kitas NBA centras – D. Sabonis buvo vienas naudingiausių rinktinėje su 15 taškų (6/7 dvit., 0/1 trit., 3/4 baud.), 9 atkovotais kamuoliais ir 20 naudingumo balų.
Vis tik šiuolaikiniame krepšinyje rezultatą sprendžia ne priekinės linijos jėga, o gynėjai, pastebėjo R. Vyšniauskas.
„Šiuolaikiniame krepšinyje tu gali turėti labai gerus didelius žmones, bet pabaigas sprendžia gynėjai. Kokioms komandoms ir kaip mes pralaimėjome čempionate? Ispanams dėl Lorenzo Browno, prancūzams dėl Evano Fournier, vokiečiams – dėl Dennsio Schroderio ir Maodo Lo, slovėnams – dėl Dončičiaus. Tokios yra realijos. Jeigu mūsų rinktinė stovi ant didelių žmonių, mums reikia rungtynes nusilaužti taip, kad nebūtų paskutinių minučių dramos, nes tada muziką užsako Lorenzo Dontez Brownas“, – šyptelėjo R. Vyšniauskas.
Nepaisant to, kad galutinį rezultatą čempionate vertino neigiamai, R. Vyšniauskas rado kelis pozityvo šaltinius – Roką Jokubaitį ir Igną Brazdeikį.
Abiems jaunuoliams tai buvo debiutas tokio rango varžybose. 21-erių R. Jokubaitis gavo pagrindinio įžaidėjo vadeles ir „sudegė“ tik pirmose rungtynėse su Slovėnija – vėliau žaidimo kreivė nusistovėjo ir pirmenybes jis pabaigė su 9,2 taško ir 4 rezultatyvių perdavimų vidurkiu.
Savo ruožtu 23-ejų I. Brazdeikis buvo ketvirtas pagal rezultatyvumą rinktinės žaidėjas – 10,7 taško per mačą, o būtent jo pataisytas metimas ir keli tritaškiai gelbėjo ir teikė vilties mūšyje su Ispanija.
Rungtynes jis galiausiai baigė su 17 taškų – tai buvo rezultatyviausias krepšininko pasirodymas.
Po mačo K. Maksvytis sakė, kad dar spręs dėl savo ateities rinktinės trenerio kėdėje, bet R. Vyšniauskas nemano, kad šioje pozicijoje reikia pokyčių.
„Turėjome neblogą puolimą, bet nepatikimą gynybą, kas mus tikrai skaudino. Nemanau, kad mums reikia keisti trenerį. Būčiau linkęs suteikti šansą tęsti darbus ir tikėtis, kad ateityje gali būti geriau. Mūsų laukia olimpinis ciklas, reikia pabaigti atranką į pasaulio taurę ir bandyti išsikovoti olimpinį kelialapį“, – mano jis.
Primename, kad Europos čempionate Lietuva pasiekė dvi pergales – įveikė Vengriją (87:64) ir Bosniją ir Hercegoviną (87:70), bet keturis kartus suklupo. Pralaimėjimai patirti prieš Slovėniją (85:92), Prancūziją (73:77), Vokietiją (107:109) ir dabar Ispaniją.
Pastaroji, nors ir buvo nurašyta prieš pirmenybes, pratęsė įspūdingą seriją – nuo pat 2001 m. ispanai visada patenka į didžiųjų čempionatų ketvirtfinalius.
