Nors per pusę amžiaus krepšinis pasikeitė neatpažįstamai, „Bucks“ titulą iškovojo paneigdami modernaus krepšinio nuostatas.
Tokios išvados priėjo „NBA.com“ analitikas Johnas Schuhmannas, savo tekste analizavęs Milvokio ekipos sėkmę per skaičių prizmę.
Straipsnyje prieita išvados, jog „Bucks“ taiklių tritaškių deficitą kompensavo užtikrintai užbaigdami atakas iš baudos aikštelės, kur vidutiniškai surinkdavo net 11 taškų daugiau nei finalo serijos oponentai Fynikso „Suns“ krepšininkai.
„Bucks“ buvo komanda, kuri rinko daugiausiai taškų iš baudos aikštelės (36,3 per mačą) tarp visų atkrintamųjų komandų.
Tuo pačiu Milvokio krepšininkai buvo tie, kurie varžovams leisdavo jų pelnyti mažiausiai arti krepšio (23,6).
Didelę dalį taškų iš baudos aikštelės „Bucks“ susirinkdavo sėkmingai kovodami dėl atšokusių kamuolių ir bėgdami į greitas atakas. Tokiais būdais „Bucks“ finalo serijoje vidutiniškai 13 taškų skirtumu pranokdavo „Suns“.
Beveik pusę visų „Bucks“ taškų iš baudos aikštelės surinkdavo vienas žmogus – komandos lyderis Giannis Antetokounmpo. 16,9 taško iš baudos aikštelės graiko vidurkis buvo antras geriausias per pastaruosius 25-erius metus, nusileidęs tik 18,6 taško vidurkiui, kurį 1998 m. atkrintamosiose fiksavo Shaquille‘as O‘Nealas.
Įdomu tai, jog Milvokio komanda triumfavo nepaisant to, jog buvo trečia prasčiausiai iš toli atakavusi ekipa atkrintamosiose (32,1 proc.). Tuo pačiu tai buvo prasčiausiai tritaškius metusi čempionų komanda nuo 2010-ųjų.
Finalo serijoje „Suns“ pranoko „Bucks“ taiklumu tiek iš tolimų distancijų (38,4 proc. prieš 35,3 proc.), tiek iš vidutinio nuotolio (51,3 proc. prieš 38,4 proc.).
„Bucks“ triumfas paneigė vyraujančią nuostatą, jog norint laimėti šiuolaikiniame krepšinyje, būtina daug ir sėkmingai atakuoti iš tolimų distancijų.
Per pastaruosius dešimt sezonų atliekamų tolimų metimų procentas lyginant su visais metimais iš žaidimo NBA išaugo nuo 22,2 proc. iki 39,5 proc., kuris buvo fiksuotas šiose atkrintamosiose.
