Madrido „Real“ ir Kroatijos futbolo rinktinės žvaigždę jau vaikystėje sekė skausmas ir traumos. Kai jam buvo vos šešeri, jo mylimą senelį sušaudė serbų smogikai. Dėl to L. Modričius turėjo gyventi kaip pabėgėlis savo karo draskomoje tėvynėje.
1991 m. gruodžio 8 d. per Kroatijos nepriklausomybės dieną, žiauri serbų milicija įsiveržė į Modričią – nedidelį kaimelį netoli Velebito kalnų – ir sukėlė siaubą nespėjusioms pabėgti kroatų šeimoms.
Vienas iš nespėjusių pabėgti buvo Luka Modričius vyresnysis, kuris įsiveržus serbams ganė savo galvijus. Jį ir dar penkis vietinius kroatus milicija įspraudė į kampą ir be pasigailėjimo iššaudė.
Barbariško poelgio idėja buvo nusiųsti žinią kitiems Modričio gyventojams, kad jie turi palikti savo miestą, tačiau tokia „žinutė“ atėmė iš būsimo Madrido „Real“ vidurio puolėjo senelį.
L. Modričius iki tol gyveno su seneliais, nes tėvai tuo metu dirbo fabrike tam, kad galėtų paremti šeimą, todėl šis įvykis stipriai paveikė būsimą futbolininką.
🇭🇷Luka Modrić hasn’t always had it easy …
Modrić's childhood coincided with the Croatian War of Independence. His Grandfather was shot near his home, which resulted them to flea. Modrić became a refugee and lived with his family in the Hotel Kolovare for seven years.
1/2 🧵 pic.twitter.com/NEFOIcxIg3REKLAMAREKLAMA— António Mango (@AntonioMango4) December 9, 2022
„Man buvo šešeri metai. Tai buvo tikrai sunkūs laikai. Prisimenu juos ryškiai, tačiau nenoriu apie tai galvoti“, – kartą sakė L. Modričius.
Po incidento Lukos tėvai turėjo ieškoti prieglobsčio netoliese esančiame Zadaro mieste. Modričių šeima gyveno be elektros ir vandentiekio. Granatų ir kulkų garsas tapo kasdienybe mažajam Lukai ir jo seseriai Jasminai.
Tačiau visa tai nesutrukdė berniukui spardyti mažą, pradurtą futbolo kamuolį po automobilių stovėjimo aikštelę, svajojant, kad vieną dieną jis galės ištrūkti iš karo draskomos šalies.
L. Modričius retai kalba apie savo sunkumus, tačiau 2008-aisiais pasirašęs sutartį su „Spurs“ jis trumpai papasakojo apie problemas, kurios sugadino jo vaikystę.
„Kai prasidėjo karas, mes tapome pabėgėliais ir tai buvo tikrai sunkus laikas“, – atskleidė futbolininkas.
„Mes turėjome finansinių sunkumų, tačiau mano meilė futbolui niekada nedingo. Ant pirmųjų mano blauzdų apsaugų buvo pavaizduotas brazilas Ronaldo ir man tai labai patiko.
Karas mane sustiprino, tai buvo labai sunkus laikas man ir mano šeimai. Nenoriu to neštis su savimi amžinai, bet nenoriu ir pamiršti.“
Luka Modric has visited the house he grew up in as a child. It was sadly destroyed during the Croatian War of Independence, forcing him and his family to flee and live as refugees.
He later went on to win the Ballon d'Or 🏆 pic.twitter.com/rLtDK0gCfJREKLAMA— ESPN FC (@ESPNFC) July 23, 2021
Būtent toks psichologinis užsigrūdinimas L. Modričiui pagelbėjo jo įspūdingoje karjeroje.
Kai L. Modričiui buvo 10 metų, daugelis trenerių manė, kad jis yra per silpnas ir drovus, kad galėtų žaisti futbolą.
L. Modričius gavo šansą tik tada, kai komandos, kurioje jis žaidė Zadare, treneris Tomislavas Basicas įsikišo ir pasinaudojo savo kontaktais, kad Luka galėtų išbandyti savo jėgas Zagrebo „Dinamo“.
Ten jo talentas suklestėjo. Vėliau jis išvyko žaisti į „Tottenham“ ir Madrido „Real“, o dabar yra tiek klubo, tiek šalies žvaigždė, taip pat yra vienas gerbiamiausių futbolininkų pasaulyje.
Jo asmeninis gyvenimas taip pat negali būti geresnis. 2010 m. Kroatijos sostinėje Zagrebe jis susituokė su Vanja Bosnic, kuri taip pat yra jo agentė. Pora pirmą kartą susitiko „Mamic“ sporto agentūroje, kur ji dirbo.
Pirmasis poros vaikas – sūnus Ivano – gimė praėjus vos trims savaitėms po jų didžiosios dienos. Po to jie susilaukė dar dviejų dukterų Emos ir Sofijos.
2018 m. jis buvo išrinktas geriausiu planetos žaidėju, užbaigdamas Cristiano Ronaldo ir Lionelio Messi apdovanojimų dominavimo dešimtmetį.
Nuostabus L. Modričiaus kilimas į pasaulio futbolo viršūnę įgavo dar didesnį pagreitį, kai jis laimėjo Auksinį kamuolį.
Nenuostabu, kad jo tėvas Stipe'as buvo toks emocionalus sakydamas: „Aš esu laimingiausias tėvas pasaulyje. Tu esi mano genijus. Aš nerandu žodžių.“
