Net neabejoju, kad vaikystėje esate skaitę danų klasiko Hanso Christiano Anderseno pasaką karalius be drabužių. Šio kūrinio scenarijus pasikartojo ir Austrijoje bei Šveicarijoje vykstančiame Europos čempionate. Čia buvo nukarūnuotas Senojo žemyno karalius iš Graikijos. Antrosiose C grupės rungtynėse graikai pralaimėjo rusams rezultatu 0:1 ir prarado bet kokias viltis prasimušti į atkrintamąsias varžybas.
Parodyk, kaip žaidi, pasakysiu, kas esi...
Tikriausiai nė vienas iš jūsų, pabuvojęs gurmaniškų patiekalų restorane, kuris džiugina akį ne tik įvairių patiekalų gausa, bet ir akiai maloniu interjeru bei puikiu aptarnavimu, nenorės grįžti į sovietinio tipo užkandinę, kurioje vienintelis patiekiamas valgis yra liaudiškai vadinamos „sosiskos“ su garstyčiomis bei kumpeliu batono, o aplinkui po nežinia kada valytą patalpą dar slampinėja ir niūrūs žmonės, tuščiomis ir nieko nematančiomis akimis. Šį palyginimą pateikiu ne veltui. Juk veikiausiai po vakar dienos rungtynių tarp Olandijos bei Prancūzijos šiandienos susitikimas tarp vis dar Europos čempionais besivadinančių graikų ir Rusijos futbolininkų buvo tik slogus, minėtą sovietinio tipo valgyklą primenantis reginys. Abiems ekipoms stigo meistriškumo. Techninis brokas, keistų, nelogiškų sprendimų gausa, daugumos graikų demonstruojama apatija bei persisotinimas futbolu gero įspūdžio tikrai nepaliko.
O dabar galime grįžti ir prie pasakos apie savo nuogumo nemačiusį karalių. Kai nuogas karalius išėjo į gatvę, nė vienas žmogus nenorėjo atvirai išsakyti to, ką mato. Galiausiai iš minios iššokęs vaikelis bakstelėjo pirštuku ir pratarė: „Žiūrėkite, karalius visai nuogas!“. Ir tik tada minia praregėjo. Šis Europos čempionatas būtent ir yra ta šventė, kurios metu jau ne tik švedai, bet dabar ir rusai, badydami pirštais, šaukė: „Nuogas, nuogas, visiškai nuogas!“. Patys graikai po pirmųjų rungtynių dar teigė, kad pirštais badomi yra be reikalo ir netgi įsižeidę grasino parodysiantys, jog dar gali kovoti ir gali laimėti. Nieko panašaus neįvyko, o po šių rungtynių praregėję graikai veikiausiai ir patys gali pakartoti H.K. Anderseno karaliaus žodžius: „Vis tiek reikia procesiją baigti“. Gėdinga graikų procesija baigsis rungtynėmis su Ispanija ir, ačiū Dievui, mes jų pasibaisėtino žaidimo kęsti nebeturėsime.
„ Jaunystėje pribadavau iki valiai, pakaks, pomirtinis gyvenimas neegzistuoja“ – taip mąstė Michailo Bulgakovo romano „Šuns širdis“ herojus Šarikas. Kažkodėl būtent šita rusų klasiko citata šovė į galvą stebint rusų ekipos žaidimą. Panašu, kad Guuso Hiddinko auklėtiniai bando vadovautis šiuo Šariko šūkiu. Kiekgi pagaliau galima badauti? Po bado dietos, palengvintos vienu įvarčiu, taškų išalkę rusai turėjo išnaudoti likusias galimybes prasimušti toliau. Juk tos galimybės, kaip ir kaulai Šarikui prie Centrinės liaudies ūkio tarybos valgyklos, tikrai nesimėto. Jautį už ragų griebti reikėjo jau rungtynėse su graikais. Juolab kad pomirtinis gyvenimas čia tikrai neegzistuoja, nes sistema paprasta – lieki grupėje trečias ar ketvirtas ir važiuoji namo.
Dabar rusai bent jau turi likimo vadžias savo rankose. Paskutinėse rungtynėse jiems būtina įveikti švedus ir kelias į ketvirtfinalį atviras. Tačiau ten G. Hiddinko berniukų lauks olandai. Nusimato ne koks „vaizdzialis“, tačiau neužbėkime įvykiams už akių.
Taktiniai pokyčiai
Graikijos rinktinės strategas O. Rehhagelis šiose rungtynėse atliko 3 keitimus. Aikštėje nebeišvydome puolėjo Fanio Geko, saugo Giorgio Karagounio bei traumuoto gynėjo Paraskevo Antzo. Jų vietas užėmė atitinkamai Nikas Liberopoulos, Giannis Amanatidis bei Christas Patzazoglou.
Tuo tarpu Rusijos rinktinės gretose šildyti suolo liko gynėjas Romanas Širokovas bei Dmitrijus Syčiovas. Vietoje jų pamatėme Deivido Šembero bendraklubį Sergijų Ignaševičių bei Maskvos „Lokomotiv“ saugą Dmitrijų Torbinskį.
Graikai rungtyniavo sau įprasta schema 4-4-2, o rusai žaidė remdamiesi schema 4-5-1. Puolimo smaigalyje vieta buvo patikėta R. Pavliučenko.
Rungtynių nevykėlis
Antonis Nikopolidis. Žmogus, sugebantis iš Atėnų „Panathinaikos“ persikelti į Pirėjo „Olympiakos“, didelės pagarbos ir pasitikėjimo nenusipelno. Tokie žaidėjai yra tik dar vienas įrodymas, kad tradiciniai saitai, ištikimybė klubui bei jo fanams skęsta gilioje komercijos jūroje. Tačiau kalba ne apie tai. Šis diedukas turėtų prisiimti kaltę už praleistą įvartį. Tarsi naktį iš miegų pakirdęs lunatikas A. Nikopolidis išėjo pasivaikščioti iš savo vartų ir už tai grįžęs guolyje rado Konstantino Zyrianovo siurprizą – vartų tinkle spurdantį kamuolį. Būtent šis vienintelis Sankt Peterburgo „Zenit“ klubo saugo įvartis ir lėmė tai, kad graikai jau dabar gali pradėti krautis daiktus kelionei namolio.
Rungtynių žaidėjas
Užduotis išrinkti geriausią mačo žaidėją buvo ganėtinai kebli. K. Zyrianovas nusipelnė pagyrų už įvartį, tačiau jam juk tik tereikėjo pakišti koją ir pasiųsti kamuolį į tuščius vartus. Sergejus Semekas nusipelnė komplimento už rezultatyvų perdavimą, kurį iš pradžių mėginau užrašyti Maskvos geležinkeliečių atstovui Dinarui Bilialedinovui. Igoris Akinfejevas, gindamas vartus, klaidų nedarė. Tačiau juk ir graikai tiems vartams ne itin ir grasino.
Tad prizą nusprendėme atiduoti Maskvos „Spartak“ puolėjui Romanui Pavliučenko, tačiau su sąlyga, kad šis nešvaistys vėjais tokių puikių progų, kokią turėjo rungtynių pabaigoje. „Šovė kaip Poškus Dievui į langus“ – šis posakis gali būti pritaikytas ir Romanui. Jei ir toliau nerealizuos tokių progų, tai ateis diena, kai R. Pavliučenko bus išrinktas ir rungtynių nevykėliu.
Žmogus su švilpuku
Po pirmojo mačo italų arbitrui Roberto Rosetti didelių simpatijų nejaučiau. Mintyse vis dar buvo įstrigęs epizodas, kai per rungtynes su Šveicarija čekų kapitonas Tomašas Ujfalušis žaidžia ranka baudos aikštelėje, tačiau Apeninų pusiasalio atstovo švilpukas tyli tarsi užsikirtęs. Savo nuomonės dėl šios epizodo nepakeičiau iki šiol – 11 metrų baudinys turėjo būti skirtas. Tačiau šiose rungtynėse R. Rosetti reabilitavosi. Jis teisėjavo užtikrintai, o į graikų išvedžiojimus bei įtikinimus reagavo su ironiška šypsena veide. Korteles taipogi gavo tie, kurie jų nusipelnė. Aukščiausi balai arbitrui!
Pastaba kritikams. Keistai atrodo futbolo rungtynių palyginimai su literatūriniais kūriniais? Tačiau juk futbolas kaip ir literatūra turi savo tragedijas ir komedijas, didvyrius bei nevykėlius, intriguojančias ir meniškai nupintas istorijas bei lėkštus ir vimdančius pasakojimus.
Pastaba futbolo gerbėjams. Nors Europos čempionatas ir suryja daug jūsų laiko, tačiau nepamirškite, kad kamuolys gainiojamas ir Lietuvoje esančiuose stadionuose. Nepasikuklinkite ir šiandien užsukite į savame mieste vykstančias A lygos pirmenybių rungtynes. Vilniečiai itin laukiami "Žalgirio" stadione, kuriame ne pačius geriausius laikus išgyvenantys žaliai-balti pabandys pagaliau pakilti iš pelenų rungtynėse su "Šiauliais". Varžybų pradžia 16 valandą ir tai bus puiki įžanga į vakarinę futbolo dramą tarp Čekijos bei Turkijos.
