Klausimas, kur yra žmogaus galimybių riba, kamuoja ne tik filosofus, bet ir bėgimo specialistus. Ar gali sprinteris 100 m nubėgti per 9 sekundes?
Pasaulio lengvosios atletikos žvaigždės Usaino Bolto planetos rekordas – 9,58 sek. – daugelio nuomone geriausias rezultatas, kokį tik įmanoma žmogui pasiekti. Vokietijos žiniasklaidoje komentavusios dukart olimpinės šuolių į tolį čempionės Heike Drechsler nuomone, 100 m per 9 sek. – utopija.
Rekordai – maloni išimtis?
„U. Boltas – išimtis. Jis vargu ar pagerins savo pasiektą rezultatą, nes jam trūksta ir konkurencijos, ir tinkamų treniruočių partnerių. Tikriausiai dabar jis turėtų treniruotis su leopardu, kad pasiektų kažką daugiau“, – tikino 1988 metų Seulo olimpiados 100 m ir 200 m bėgimų prizininkė.
Anot jos, žmogus šiais laikais tiek nejuda kiek anksčiau ir nedirba dėl technikos naujovių taip sunkiai. „Rekordai bus tik maloni išimtis“, – teigė H. Drechsler. Jos komentarą patvirtina ir olandų matematikos profesoriaus Johno Einmahlio tyrimas.
Remdamasis 762 vyrų ir 479 moterų pasiektais rekordais laikotarpiu nuo 1991 iki 2008 metų jis paskaičiavo, kad vyrai 100 m gali bėgti per 9,51 sek. (0,07 sek. greičiau nei U. Bolto pasaulio rekordas), o moterys – per 10,33 sek. (0,16 sek. greičiau nei amerikietės Florence Griffith-Joyner pasaulio rekordas 10,49 sek., pasiektas 1988 metais).
Anot matematiko, 100 m žmogui per 9 sek. įveikti neskirta. Kaip kraštutinę ribą vyrams jis brėžia ties 9,29 sek. , o moterims – 9,88 sek. Lietuvos kūno kultūros akademijos profesorius, buvęs Lietuvos lengvosios atletikos rinktinės vyr. treneris, sprinto specialistas Aleksas Stanislovaitis nelinkęs būti toks kategoriškas.
Sprinte taškai dar nesudėti
„Mokslas jau ne kartą nukentėjo nuo panašių pareiškimų. Prieš 20 metų kalbėta, kad neįmanoma nubėgti 100 m per 9,7 sek., tačiau dabartinis pasaulio rekordas – 9,58 sek. Pasaulyje atlikta daug tyrimų ir skaičiavimų, tačiau dabartinis geriausias rezultatas pranoksta mokslines prognozes“, – komentavo A. Stanislovaitis.
Remdamasis savo studija, jis tikino, kad mato perspektyvą naujam sprinto planetos rekordui: „Analizavau 2007 metais Osakoje triskart pasaulio čempionu tapusio amerikiečio Tysono Gay bėgimo kreives ir pamačiau, kad pavėjui 20 m jis bėgo 12,50 m/sek. greičiu. Tai dar greičiau, nei U. Boltas, kuris rekordą pasiekė išvystęs maksimalų 12,34 m/sek. greitį.“
Treneris tvirtino, kad sprinte tikrai taškas dar nepadėtas. „Jeigu žmogus bėgdamas nuokalne su palengvinimais gali išvysti kažkokį greitį, tai gali tai padaryti ir normaliomis sąlygomis. Tik reikia tinkamos mokslinės metodologijos“, – kalbėjo jis.
Kur slypi rezervai?
Profesorius nesutiko ir su teiginiu, kad priartėti prie U. Bolto rekordo niekam nepavyks. „200 m jamaikietis Yohanas Blake'as šį sezoną nubėgo per 19,26 sek., o tai visai arti planetos rekordo – 19,19 sek. Padalinkime tą rezultatą iš dviejų ir gausime 9,63 sek. per 100 m, o tai vos 0,05 sek. daugiau nei pasaulio rekordas 9,58 sek. Drąsiai kalbėti, kad niekas nepriartės, negalima“, – tvirtino A. Stanislovaitis.
Ką reikėtų daryti? Treneris teigė, kad pats tiesiausias kelias į naujus rekordus eina per individualizavimą. „Turime galingą ginklą kaip fizinis pratimas ir jį konvejeriu taikome dešimtims žmonių, bet niekas neatsižvelgia į Jono ar Antano individualius sugebėjimus. Didelius rezervus turi kiekvienas atletas, netgi tas pats U. Boltas, tačiau reikia atsižvelgti į kiekvieno individualią specifiką“, – aiškino jis.
Moterų rezultatai – mįslė
Dvejopas jausmas apima pažvelgus į moterų sprinto rekordą, nuo kurio dulkes nupūsti niekam nepavyksta jau 23 metus. Įdomu, kad net priartėti prie 20 amžiaus pabaigoje pasiektų moterų rekordų šių laikų atletėms nepavyksta ne tik sprinto, bet ir kitose bėgimo bei techninėse lengvosios atletikos rungtyse.
„Studentams sakau, kas tai, kas buvo – istorija. Ten žmonės žaidė kitomis taisyklėmis, todėl lyginti sunku. Kodėl moterų rekordai „sėdi“, o vyrų gerinami įvedus dopingo kontrolę? Ar nėra talentingų žmonių ir trenerių? Ar sąlygos nuo tų laikų suprastėjo? Ką galima padaryti su 25 kartais daugiau vyriško hormono testosterono?“, – retoriškai klausė A. Stanislovaitis.
Žinoma, nepagautas – ne vagis. Tačiau, pavyzdžiui, apie buvusios Demokratinės Vokietijos Respublikos (DDR) sportininkų nešvarius metodus atskleidžiami vis šiurpesni faktai. Vienas iš jų, kad internatinėse mokyklose sportuoti galinčius vaikus atrinkdavo ne pagal antropometrinius duomenis, o pagal organizmų reakciją į anabolinius steroidus.
Rytis Sakalauskas (nuotr. Fotodiena.lt/Alfredo Pliadžio)
R. Sakalauskas: reikalinga atranka
Optimistiškai į žmogaus galimybes nubėgti 100 m per 9 sek. vertina ir greičiausias Lietuvos žmogus Rytis Sakalauskas. Šiais metais Lietuvos 100 m bėgimo rekordą (10,14 sek.) universiadoje Kinijoje pasiekęs 24 metų kaunietis įsitikinęs, kad 9 sek. riba žmogui įveikiama.
„Gal tai nebus U. Boltas ir tai neįvyks greitai. Gali padėti keli faktoriai, o vienas iš jų – sportininkų atranka. Vos gimusiam vaikui gali būti nustatomi raumenų skaidulų tipai, tinkamiausios treniruočių metodikos, mityba ir atitinkamai pradedama dirbti. Galime tik pasvajoti, per kiek sekundžių 100 m dabar bėgtų U. Boltas, jei jam vos gimus būtų žinoma, kad jis atitinka idealius sprinterio duomenis ir būtų ruošiamas nuo mažų dienų“, – komentavo jis.
Anot sprinterio, Londono olimpiadoje U. Boltas turės rimtų konkurentų ir jam nebus taip lengva kaip 2008 metais Pekine. „Tai turėtų pakelti rezultatus į naujas aukštumas, o nuo to mums ir žiūrovams tik dar įdomiau“, – kalbėjo R. Sakalauskas.
Kada lietuviai įveiks 10 sek. ribą?
Kada sulauksime Lietuvos sprinterio, įveikusio 10 sek. ribą? A. Stanislovaitis teigė, kad jeigu Kinijoje vėjas būtų pūtęs sprinteriams į nugarą, jo auklėtinis R. Sakalauskas distanciją būtų galėjęs baigti dar greičiau. „Rezultatas galėjo būtų apie 10 sek.“, – tikino jis. Pagal pasiektą rezultatą lietuvis šį sezoną – antras baltasis po prancūzo Christophe'o Lemaitre (9,92 sek.).
„Rytis eina gera linkme į elitą. Džiugina jo tempai. Prieš dvejus metus jo rezultatas buvo 10,38 sek, pernai – 10,24 sek., o šįmet – 10,14 sek. Matau didelį progresą. Šiandien galėčiau pasakyti, kad „išlipsime“ iš 10 sek., tačiau tuomet pasikabinčiau akmenį po kaklu. Geriau nežadėsime, o padarysime“, – kalbėjo A. Stanislovaitis.
„Tikrai yra jaunų gabių Lietuvos sprinterių, kurie galėtų pasiekti 10 sek. ribą. Turime puikius trenerius, mokslininkus ir visiems susitelkus bei dirbant išvien galime to tikėtis“, – optimistiškai galimybes vertino pats Lietuvos rekordininkas.
Aleksas Stanislovaitis (nuotr. Fotodiena.lt/Alfredo Pliadžio)
TIK FAKTAI
Pasaulio 100 m bėgimo vyrų rekordas priklauso jamaikiečiui Usainui Boltui – 9,58 sek. (+0,9 vėjas, 2009 metais, Berlynas). Pasaulio 100 m bėgimo moterų rekordą 1988 metais pasiekė amerikietė Florence Griffith-Joyner – 10,49 sek. (0,0 vėjas).
Lietuvos 100 m bėgimo vyrų rekordą šįmet Kinijoje vykusioje universiadoje pagerino 24 metų kaunietis Rytis Sakalauskas – 10,14 sek. (-0,2 vėjas). Lietuvos 100 m sprinto moterų rekordas priklauso Agnei Visockaitei Eggerth – 11,29 sek. (-0,7 vėjas, 2003 metai, Roma).
