Praėjusią savaitę sportininkių pagerbimo ceremoniją olimpinio judėjimo Lietuvoje 100-mečio proga prezidentūroje surengė Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK). Renginio metu pristatyta ir speciali riboto leidimo knyga, kurioje įamžinti visų Baltijos valstybių sportininkių iškovoti olimpiniai medaliai.
71-erių buvusi krepšininkė A. Rupšienė yra dukart olimpinė čempionė. Olimpinių žaidynių auksą ji su tuomet SSRS rinktine laimėjo 1976 m. Monrealyje ir 1980 m. Maskvoje.
Legendinė Lietuvos krepšininkė tikino, kad vis dar akylai žiūri krepšinį, bet norėtų daugiau dėmesio moterims.
„Žinoma, kad domiuosi, bet galvoju, kad vyrų krepšiniu jau persisotinau, nes ir Lietuvos rinktinės visus mačus žiūriu, paskui dar Eurolygą, o jeigu pritrūksta tai dar ir NBA.
Kas susiję su vyrais, tai žiūriu labai daug, bet aš minusą dedu turbūt Vidui Mačiuliui. Kodėl moterų taip nemyli? Kodėl taip mažai jas filmuoja, apie jas laidas rodo“, – su šypsena sakė A. Rupšienė.
„Jokio dėmesio. Linkiu jam pasistengti ir labiau mylėti moteris“, – pridūrė A. Rupšienė.
„Mano laikais buvo daug žiūrovų sporto rūmuose Vilniuje. Buvo labai smagu“, – tikino ji.
Nuo pergalingų laikų praėjo jau daug laiko. Dabar paklausta, ar vis dar palaiko ryšį su buvusiomis komandos draugėmis, A. Rupšienė tikino, kad tik su viena.
„Oj ne. Jau tiek daug metų praėjo, net nežinau, kas gyvos, kas ne. Žinau tik, kad mano draugė Uljana Semionova sunkiai gyvena.
Be vienos kojos liko, jei atvirai. Tad tik su ja susiskambiname. O daugiau nieko nežinau apie kitas. Nei kaip gyvena, nei kur, nei ar gyvos. Nieko nežinau“, – pripažino A. Rupšienė.
Olimpinė čempionė A. Rupšienė pastaruoju metu sulaukia vis daugiau įvertinimų. Praėjusių metų pabaigoje metų sporto apdovanojimų ceremonijoje jai įteiktas signataro Kazimiero Motiekos medalis už viso gyvenimo nuopelnus.
„Ech, tuoj širdis sustos. Tikrai nesitikėjau, galvojau, kad manęs daug kas nepažins. Toks apdovanojimas…“ – sunkiai žodžius tada rinko viena tituluočiausių Lietuvos sportininkių.
Dabar A. Rupšienė pripažįsta, kad pastaruoju metu padidėjęs dėmesys jai yra malonus.
„Visgi jau praėjo labai daug laiko. Viskas blanko ir nublanko. Iš pradžių buvai žmogus labai pakylėtas, pagerbtas ir panašiai. O paskui buvau visai pamiršta. Žinoma, aš šneku apie save.
Bet kažkodėl pastaruoju metu, net nežinau, ar džiaugtis čia, ar prieš blogą, ar prieš gerą, sulaukiu labai daug dėmesio. Ir Kazimiero Motiekos tas medalis, ir va dabar prezidentūra. Nežinau, nežinau, kaip bus toliau. Bet dabar tikrai džiaugiuosi“, – teigė olimpinė čempionė A. Rupšienė.
