Pačioje rungtynių pabaigoje žalgiriečiai dar turėjo 3 taškų atsilikimą, tačiau pakylėti Keenano Evanso reido ir Edgaro Ulanovo baudų metimų pradžiugino savus sirgalius ir „Ryto“ fanus išleisti į sostinę nuleistomis galvomis.
„Man atrodo, kad aš senstu, nes žaidžiau jau daugybę tokių rungtynių. Vienintelis dalykas, kas yra svarbu, tai galutinis rezultatas“, – po varginančių rungtynių kalbėjo „Žalgirio“ vyr. treneris Andrea Trinchieri.
„Mes sugebėjome laimėti pralaimėtas rungtynes, apsunkinome sau gyvenimą. Turėjome gerų momentų, bet nesugebėjome sujungti gynybos ir puolimo. Nesugebėjome padaryti kelių atakų iš eilės puolime ir kelių atakų gynyboje, nepabėgome, nesusikūrėme 10 taškų pranašumo“, – tęsė strategas.
Treneris iš Italijos taip pat atkreipė dėmesį, kad „Žalgiriui“ šiandien aikštelėje tikrai pritrūko energijos, o svečiai iš Vilniaus derbiui buvo nusteikę geriau.
„Rytas“ žaidė su puikiu agresyvumu, jie pataikė ir turėjo geresnę energiją. Nenoriu rodyti pirštais į savo žaidėjus, nes, kaip jau sakiau, man tekę daug tokių rungtynių.
Žaidėme su komanda, kuri yra šviežia, kuri laukia šių rungtynių, ruošiasi tam visą savaitę. Mes atvykome po dviejų sunkių rungtynių – „Olympiakos“ ir „Maccabi“ – todėl mes visko turėjome mažiau. Geras dalykas tas, kad dabar kalbame apie pergalę“, – sakė jis.
A. Trinchieri atkreipė dėmesį ir į vieną prasčiausių rodiklių statistinėje eilutėje. Žalgiriečiai šiandien kovą dėl kamuolių „Rytui“ pralaimėjo 26:38.
„Jeigu leistumėmės į detales, tai mūsų kova dėl kamuolių yra tragiška, mūsų žaidimas vienas prieš vieną yra dar blogesnis… Kartais tokiame sezone geriausias dalykas, ką gali padaryti kaip komanda, tai laimėti negražias rungtynes.“
Kaip jau minėta, „Žalgirio“ arena šiandien buvo užpildyta pilnai, o ištikimiausi Lietuvos čempionų sirgaliai „Green White Boys“ prieš mačą surengė ir eiseną.
„Buvo nuostabu matyti pilną „Žalgirio“ areną LKL rungtynėms. Dėkoju fanams, tai buvo nuostabi atmosfera. Galiu pasakyti tiek, kad jei būtų pusė arenos sirgalių, tikrai nebūtume laimėje. Kai turi mažiau energijos, turi turėti kažką, kas tave pastumtų ir jie mus tikrai pastūmė“, – dėkingumą reiškė italas.
Spaudos konferencijos pabaigoje A. Trinchieri nepraleido progos pasveikinti Lietuvos su artėjančia svarbia švente.
„Noriu pasveikinti lietuvius su antrąja Nepriklausomybės atkūrimo diena. Esate maža šalis su didele širdimi, todėl tikiu, kad nepriklausomybė jums labai mielas dalykas. Mėgaukitės šia diena“, – linkėjo treneris.
Kaip paskutinės 30 sekundžių atrodė jūsų akimis?
Mes padarėme keletą klaidų, tragiškai kovėmės dėl kamuolių ir „Rytas“ buvo priekyje trimis taškais. Mes norėjome pelnyti taškus kuo greičiau. Atakos pradžioje rėmėmės Evansu, jis pelnė taškus, o likus 26 sekundėms turėjome priversti juos suklysti, nes paskui po gynybos tiesiog nelieka laiko.
Keturiems žaidėjams, palikdamas Ulę mesti baudas, pasakiau, kad mums reikia spąstų ir turime sukurti tam galimybę. Arnas ir Keenanas buvo puikūs, tai buvo geriausias įmanomas dalykas. Taip tu laimi pralaimėtas rungtynes – tiki ir darai teisingą dalyką teisingu momentu.
Ulė žaidė prastai, bet pataikė dvi baudas, kurios išsaugojo rungtynes.
„Rytas“ buvo pabėgęs 7-10 taškų persvara, bet po minutės pertraukėlių sugebėdavote sugrįžti. G. Žibėnas sakė, kad šie momentai buvo svarbiausi. Į ką labiausiai orientavotės per pertraukėles – taktiką ar psichologiją?
Tiesą sakant aš ruošiu rungtynes energijai, bet ne pačiai geriausiai taktinei struktūrai. Mes turėjome vieną treniruotę. Ryte žinojome, kad Kevarriusas nežais, jis serga, ir nenorėjau atimti nė menkiausio lašo energijos savo taktiniais sprendimais.
Neturėjome labai daug energijos, todėl kiekvieną pertrauką išnaudodavau kažkam, ko reikėdavo tuo momentu.
Kaip pakomentuotumėte paskutinę ataką, kai pražanga buvo skirta Marcusui Fosteriui?
Tai buvo labai aišku, nes vyko priešais mane, ir tai tikrai buvo pražanga puolime, 100 proc.
Kodėl šios rungtynės buvo sunkios Keenanui ir kaip jis rado energijos paskutinėms minutėms?
Nesutinku, kad jam tai buvo sunkios rungtynės. Italijoje turime posakį, kad tas, kuris neša kryžių, kaip Jėzus Kristus, daro labai sunkų darbą. Keenanas mums irgi daug daro.
Jis išsaugojo geriausią pasirodymą pabaigai, paskutinėms 5 min. Jis negali visada pelnyti 30 taškų, aš manau, kad jis puikiai pasirodė pabaigoje ir sukūrė labai svarbius momentus.
Tai buvo sunkios rungtynės visiems. Diena be ritmo, be energijos. Mes turėjome mažiau energijos ir aktyvumo nei reikalavo rungtynės. Tai atsitinka milijonus kartų, kai žaidi Eurolygoje, kai ateini prieš šviežesnę komandą.
Mes turime labai džiaugtis pergale, yra daugybė dalykų, kuriuos turime pataisyti, bet ši pergalė labai saldi.
Gintaras Krapikas pasakojo, kad jūs klausėte vieno iš žaidėjų apie derbio svarbą. Jei ne paslaptis, kas buvo tas žaidėjas ir ką jis sakė?
Kiek jūs sumokėjote už šią informaciją?
Ji buvo vieša.
Tada neatsakysiu (šypsosi).
Anksčiau Serbijoje ir Vokietijoje patyrėte derbių atmosferą. Koks yra Lietuvos derbis?
Aš į tai žiūrėjau kaip į pamokančią patirtį. Žiūrėjau ir bandžiau įsidėmėti viską, nes noriu greitai mokytis. Tai buvo mano pirmas derbis ir norėjau pamatyti žaidėjus, fanus, kolektyvą ir tai buvo aukštas lygis, nesitikėjau.
Prieš rungtynes paklausiau, kiek bus fanų ir man pasakė, kad išpirkti bilietai. Pagalvojau wow… Tai buvo labai intriguojanti patirtis ir dabar žinau daugiau.
Justiną Gorhamą matėte, kai jis žaidė Bonoje, dabar jis yra vienas svarbiausių „Ryto“ žaidėjų. Ar manote, kad jis galėtų tapti Eurolygos žaidėju?
Manau, kad taip, nes jie ieško tokio tipo žaidėjų – kovojančių dėl kamuolių, atkovojančių kamuolius, metančių, atletiškų.
Jis sužaidė geras rungtynes, pradžioje rungtynių suteikėme jam progų pasirodyti ir tai buvo vienas blogiausių dalykų – leidome jam mesti. Jis turi potencialo.
