Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė birželio 29 – liepos 4 dienomis varžysis olimpinio krepšinio atrankos turnyre Kaune. Visas kovas tiesiogiai transliuos TV3 televizija.
Per visą šį draugiškų mačų laikotarpį kilo įvairių klausimų – kaip atrodys JV ir Domanto Sabonio tandemas, kaip po traumos atrodys Mantas Kalnietis ir kiti.
Tačiau kol kas vienas svarbiausių klausimų iki pat dabar nėra išspręstas – galutinis rinktinės dvyliktukas.
Po paskutiniųjų rungtynių su Dominykos Respublikos ekipa vyriausiasis Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės strategas įmetė šiek tiek nežinios į dvyliktuko klausimą.
Tomas Dimša sužaidė gan neblogai pasirengimo metu ir paliko įspūdį visam trenerių štabui. Draugiškų rungtynių cikle kaunietis rinko po 8 taškus ir 1,3 rezultatyvaus perdavimo. Negana to, kaip D. Maskoliūnas įvardijo, T. Dimša užkamšė kai kurias skyles gynyboje.
„Kalbant apie Tomą – jis yra geras skylių užkaišytojas. Tu gali jį stumti į pirmą, antrą poziciją, jis gal nėra čia puolimo žmogus, bet jį galima panaudoti gynyboje prieš gynėjus. Jis žino sistemą, jam yra lengviau užkaišyti tas skyles.
Mes, žiūrėdami į priekį, matome, kad mums kamuolį įžaidžiančių žaidėjų reikia. Tomas savo žaidimu mus privertė stipriai galvoti“, – po trečiųjų draugiškų rungtynių kalbėjo Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės strategas.
Po draugiškų rungtynių ciklo tv3.lt portalas bendravo su krepšinio treneriu, krepšinio ekspertu Tomu Purliu, kuris pasidalino savo mintimis apie būsimą rinktinės dvyliktuką, kokie dar trūkumai yra rinktinės žaidime ir kaip potencialiai reikėtų stabdyti Slovėnijos vunderkindą Luką Dončičių.
– Po rungtynių su Dominykos Respublikos vyrų krepšinio rinktine D. Maskoliūną nudžiugino T. Dimšos žaidimas. Kaip manote, ar yra pagrindo galvoti, kad jis bus galutiniame rinktinės dvyliktuke? – portalas tv3.lt paklausė T. Purlio.
– Sunku pasakyti. Treneris pasakė šią frazę, reiškia galbūt jis taip ir galvoja. Tomui yra toks kaip padrąsinimas ir galbūt treneris mato vietą kauniečiui. Tai galėjo būti ženklas, kad Tomas gali būti, jog pateks į rinktinę, ypač po gero pasirodymo paskutinėse rungtynėse. Vėlgi, nežinau, ar čia yra gerai kitų žaidėjų atžvilgiu, bet kita vertus, D. Maskoliūnas dar nepasakė, kad kažkoks žaidėjas yra atkabinamas. Manau, kad kol kas visi 14 žaidėjų kol kas turi šansų.
– Ar jus nustebintų sprendimas, kad D. Maskoliūnas už 12-tuko borto paliktų Roką Giedraitį?
– Labai nustebintų. Manau, kad Rokas „Baskonia“ klube įrodė, jog jis jau yra reikalingas ir rinktinėje. Tai, kad jis dabar nepataiko tritaškių, nemanau, kad yra peno jo atsisakyti, nes jis yra tikrai geras žaidėjas. Aišku, treneris turi savo viziją ir mato, ką Rokas daro treniruotėse, bet aš tikrai matau Roką rinktinėje ir matau kaip svarbų žaidėją.
Galbūt jo sportinė forma nėra tokia gera, nepataiko savo metimų, bet tai, kad žaidėjas žaidė gerame, aukštame lygyje, Eurolygos klube buvo vienas lyderių, manau, kad tokie žaidėjai tikrai yra gerai rinktinei.
Kitas dalykas, jis gali žaisti ir lengvo krašto puolėjo pozicijoje, kur jis labai tiktų, jei būtų Domantas ir Jonas kartu aikštelėje.
Mes dar labai daug laukiame iš Roko. Taip, kaip ir minėjau, Rokas yra geras klubiniame krepšinyje, bet rinktinėje jis dar nėra kažko įrodęs. Kol kas mes turime laukti, tikėti ir pasitikėti juo, kad kai reikės, jis tikrai sužais.
Šnekėti taip pat galima ir apie Mantą Kalnietį. Būdavo tokių momentų, kai draugiškose rungtynėse jam nesisekdavo, bet kai ateidavo lemiamos rungtynės, tai Mantas puikiai sužaisdavo.
– Kaip manote, kas vis dėlto paliks rinktinę?
– Kol kas sunku pasakyti, bet galutinėje rinktinės sudėtyje nematau Gyčio Masiulio. Jis dar yra per minkštas žaisti rinktinėje fiziškumo prasme. Ypač klubiniame sezone matėme, kad jam labai daug trūkdavo vienas prieš vieną žaidimo, agresyvesnio puolimo, agresyvesnės gynybos. Trūko ir paprasčiausio žaidimo nugara į krepšį. Mano nuomone, pirmas kandidatas palikti rinktinę būtų G. Masiulis.
Toliau – reikėtų stebėti situacija su Regimantu Miniotu. Regimantas į rinktinę yra patekęs iš bėdos, nerodė kažko stebuklingo ir kol kas dar neįrodė, kad jis yra rinktinės žaidėjas. Kita vertus, jis yra labai universalus. Būtų didelė rizika su tik dviem vidurio puolėjais J. Valančiūnu ir D. Saboniu, nes išskyrus du minėtus aukštaūgius, kiti negali žaisti penktu numeriu.
Neduok Dieve, kad abu žaidėjai gauna po penkias pražangas, mes tada liekame su Sedekerskiu arba Bendžiumi penktojo numerio pozicijoje. Aišku, small-ballą žaisti galima, bet į poziciją reikia turėti tris žaidėjus. Du žaidėjai į vieną poziciją ir trečias žaidėjas yra kaip combo.
Būtų idealu, kad Miniotas žaistų ir kaip ketvirtas, ir kaip penktas, bet laikyti jį rinktinėje tik kaip penktą numerį būtų sunku. Kaip pozicijos žaidėjas jis yra reikalingas, bet kol kas jis dar neįrodė, kad dar gali žaisti rinktinėje. Labai daug priklauso ir nuo treniruočių – jei jis treniruočių metu atrodo gerai, jis yra reikalingas rinktinėje.
– Natūralu, kad pasirengimo cikle ne visi žaidėjai buvo įsisavinę D. Maskoliūno schemas, tačiau kur yra didžiausias mūsų rezervas ir kokius pozityvius dalykus matote rinktinės žaidime?
– Mūsų rezervas – susižaidimas. Žaidimo schemos nėra labai sudėtingos. Be susižaidimo, rezervų yra dar keletas, bet pirmiausia – klaidos. Jos yra dėl minėto nesusižaidimo, nes vis tiek deriniai deriniais, yra ir improvizacija, kur kiekvieną kartą turi matyti ir jausti žaidimą. Tos klaidos galimai ateina iš vienas kito nejautimo, nesusižaidimo, tačiau susižaidimas dar turėtų ateiti.
Mūsų rinktinės rezervas yra ir tritaškiai metimai. Mes turime pataikyti juos geriau. Kai kurie žaidėjai nėra sportinėje formoje ir dar yra kažkiek laiko, per kurį bus galima pagerinti savo sportinę formą ir metimą. Po krepšiu turime didelę jėga, tad jeigu nepataikysime iš perimetro, turėsime šiek tiek problemų.
Taip pat gynyba – tos klaidos irgi yra dėl susižaidimo stokos. Kiekvienas žaidėjas ateina su savo sistema, su klubinio krepšinio taisyklėmis. O dabar tos gynybinės taisyklės keičiasi. Paprasčiausiai reikia įprasti žaisti ir pagal kitas taisykles.
Manau, kad yra ir pozityvių dalykų – mūsų vidurio puolėjų žaidimas, Jono fantastinis žaidimas, įspūdinga sportinė forma. Jis man primena mini Arvydo Sabonio kopiją, kai atlieka gerus perdavimus ir puikiai po krepšiu gaudo perdavimus ir yra labai nesustabdoma jėga po krepšiu. Iš pozityvių dalykų – pick and roll‘o situacijos, kuriose puikiai žaidimą skaito tiek Mantas Kalnietis, tiek Rokas Jokubaitis, tiek Marius Grigonis. Matėme daug alleyoop‘ų, kuriuos gynėjai užmetė mūsų aukštaūgiams.
– Dvejose iš trijų rungtynių matėme, kad pirmoje rungtynių dalyje varžovai kur kas geriau puola nei vėliau tame pačiame mače. Kas trukdo lietuviams į rungtynes išeiti 100 proc. susikaupus ir neleisti varžovams siausti nuo pirmųjų minučių?
– Pradedant ne nuo gynybos, o nuo puolimo – darome daug klaidų dėl nesusižaidimo ir paskui tas perėjimas į greitąją gynybą, tai yra transition gynybą. Ta pati Dominykos Respublikos rinktinė bus baudė tolimais metimais, jog nespėjome toje transition gynyboje.
Kaip jau minėjau, dar ne iki galo iššlifuotos gynybos taisyklės. Buvo pora momentų, kai vienas vieną galvoja, kitas kitą ir tokio susikalbėjimo dar nėra ir per kelias dienas reikia tobulinti komandinę gynybą. Aišku, treneriai, skautai visus dalykus žino ir tuos trūkumus tobulins. Viskas prasideda nuo individualios gynybos, kiekvienas žaidėjas turi ir apie save pagalvoti bei geriau ir kibiau gintis, bet pagrindas yra tas perėjimas iš asmeninės į komandinę gynybą.
– Kaip jūsų nuomone atrodo grįžęs Mantas Kalnietis?
– Teigiamų dalykų galima įžvelgti, bet tiek Manto, tiek visų kitų gynėjų žaidimas priklauso nuo fizinės būklės. Ypač Mantas nėra greitas ir dar po traumos yra sulėtėjęs bei dar to žaidimo ritmo nėra. Gynėjai žino, kad jis nemėgsta spaudimo ir varžovai bandė aktyviai gintis prieš jį. Jam yra kažkiek sunku.
Svarbus klausimas yra fizinės formos susigrąžinimas. Jeigu jis bus pilnai atsistatęs fiziškai, tai tiek, kiek jis turi patirties, tai neturėtų ilgai trūkti, kol atgaus žaidybinį ritmą.
Kalbant bendrai, Mantas yra tikrai naudingas aikštelėje. Negana to, labai gerai, kad jis turi ir Roką Jokubaitį, kuris yra visavertis keitimas. Galų gale Lukas Lekavičius gali išeiti kaip įžaidėjas, tas pats Grigonis, esant reikalui, gali būti pirmas numeris.
– Jeigu lietuviai pateks į didįjį finalą ir jame susigrums su Luka Dončičiumi ir Slovėnijos vyrų krepšinio rinktine, kokią gynybos sistemą reikėtų taikyti prieš slovėnų krepšinio vunderkindą?
– Prieš L. Dončičių turi būti taikoma komandinė gynyba. Matėme Eurolygoje, kai plačiai žaisdavo Mike‘as Jamesas, Willas Clyburnas ar tas pats Vasilije Micičius, būdavo situacijų, kai arba vaidindavo, kad dvigubins, arba dvigubindavo juos. Būdavo tikimasi, kad jie nusimes kamuolį. Tą patį reikėtų daryti ir prieš Luką.
Slovėnijos rinktinėje žaidimas priklausys ir nuo kitų žaidėjų. Nori ar nenori – reikės rizikuoti, nes asmeniškai prieš Luką Dončičių apsiginti bus neįmanoma.
Didžiulis klausimas bus L. Dončičiaus tolimi metimai – ar pataikys jis juos, ar ne. Taip pat bus klausimas ar tie žaidėjai, kurie bus slovėnų rinktinėje, irgi pataikys, ar ta rizika pasiteisins, ar ne.
Labai svarbi bus pick and roll gynyba prieš slovėnų vunderkindą ir su kuo jis žais šį derinuką.
Taip pat ir Lukos asmeninė gynyba – reikės galvoti, kas jį gins. Labai svarbu, kad jis vargtų, kad sunkiai priimtų kamuolį. Labai svarbu bus ir tai, kad Dončičius vargtų ne tik puolime, bet gynyboje, o nesiilsėtų nuošalėje.
Pagal kūną – norėtųsi, kad Dončičių gintų Sedekerskis, bet matėme anksčiau, kad gerai gintis gali ir Marius Grigonis, kuris neduoda lengvai priimti kamuolio lyderiams tiek perimetre, tiek poste. Manau, kad Marius taip pat gali turėti tokį iššūkį, kadangi jis turi daug to sportinio pykčio ir manau, kad tai jam būtų geras iššūkis.
