Taisytinių dalykų Šarūnas Jasikevičius dar įžvelgė begalę, tačiau džiaugėsi tuo, ką pavyko nuveikti prieš jau penktąsyk klupusią „Fenerbahče“.
„Fantastinė pergalė, ką čia gali ir sakyti. Ištraukėme tokias rungtynes, kurias, atrodė, ilgą laiką atidavinėjome patys. Ir tos klaidos, ir tie gynybiniai nesusišnekėjimai. Bet žinote, šioje situacijoje buvo labai svarbu būti šalia kuo ilgiau, nes tokiai organizacijai kaip jie ir tokiems dideliems žaidėjams yra kažkoks nervinimasis būti tokioje padėtyje. Mums buvo labai svarbu likti kuo arčiau su galimybe smogti. Iš mano pusės atrodė, kad ta galimybė jau nebeateis. Visada sau kišdavome pagalius į ratus, bet šįkart rungtynės pakrypo į mūsų pusę“, – sakė Šaras.
Po praeito mačo kalbėjote apie lyderystės stoką. Ar šiandien Marius buvo jos pavyzdys?
Taip, Marius buvo tikrai tas, kuris patraukė. Bet lyderystės mums trūksta, šiandien man irgi jos pritrūko. Negaliu daug tikėtis iš naujų žaidėjų, kad jie supras viską, ko reikalaujame, turi tempti praeitų metų lyderiai, čia buvę žaidėjai, kurie tikrai žino, ką reikia kokioje situacijoje daryti. Buvo gerų epizodų, bet visumoje gali būti žymiai geriau. Mariaus galas buvo įspūdingas. Belieka tikėtis, kad nieko blogo su jo koja nebus, nes ji buvo pilnai nuskausminta. Lauksime tyrimų rezultatų, nes nerimo labai daug.
Koks buvo išsigelbėjimo planas, naikinant 7 taškų deficitą per minutę?
Tokio plano nebuvo, juolab, neturėjau pertraukėlių. Stengėmės kaip galima pasakyti žaidėjams, kaip žaidžiame, kažkur susigynėme. Su kiekvienu metimu jautėsi, kad artėjame, o jie šioje situacijoje negalėjo pralošti. Kažkiek pasisekė, bet tą sėkmę turi prisivilioti, nes ilgą laiką buvome arti. Šiuolaikiniame krepšinyje kas yra tie 7 taškai? Čia praktiškai du tritaškiai, perimtas kamuolys ir greitai viskas baigiasi. Mes dėl neišpildytų detalių daug gaudavome 5–7 taškus „į minusą“. Bet toks vaizdas, kad kovojome daugiau nei su „Zenit“. Nežinau. Jei pasakytum, kad su 19 klaidų prieš „Fenerbahče“ ir aibe neišpildytų dalykų laimėsime, tai nežinau, ar čia potencialas, ar kažkas tokio.
De Colo pelnė 29 taškus, kas nepavyko prieš jį?
Kažkiek yra ir mano reikalas, bet pirmoje pusėje jis, berods, pataikė 4 tritaškius, iš kurių 3 buvo ne mano. Mes paprasčiausiai užmigdavome. Nusprendėme jo nedvigubinti, kad nepaliktume laisvų statiškų tritaškių ar tai Leo, ar Dixonui, ar Datome, kurie yra nuostabūs metikai. Kažką rizikavome. Iš tų 4 tritaškių 3 buvo paprasčiausiai užsižiopsojimo variantai.
Pirmoje pusėje iš antrų šansų „Fenerbahče“ sumetė 9 taškus, po to – berods nulį. Kas tada įvyko?
Žaidėme vadinamą „flat’ą“, kadangi „penktas“ ar „ketvirtas“ numeris išlieka priekyje, idėja buvo žaisti dideliu penketu, negalvojome, kad galime laimėti gražiu, mažesniu penketu ir pikenrolais. Bandėme laimėti fiziškai, ko mums trūko du pastaruosius mačus. Ir žaidėjų klausiau, kaip gali būti puolime atkovoti kamuoliai, kai mūsų aukštas visada turi būti geresnėje pozicijoje, jis juk nestepautuoja, kad reikėtų grįžti.
Kokia buvo įžaidėjų rotacijos idėja?
Žaidimo organizavimas labai ėjo į viršų, į apačią. Kas dėl Tomo, norėjosi jį patausoti, nes trečiadienio vakarą jis jautėsi pavargęs. Luką išėmėme dėl Nigelo „trečioje“ pozicijoje, nes norėjome daugiau fiziškumo. Stengėmės kažką su tuo daryti, kad žaidėjai suprastų, būtume didesniu penketu. Kažką reikia aukoti. Gerai, kad šiandien tie sprendimai pakrypo į mūsų pusę.
Kiek svarbi buvo LeDay’aus energija antroje pusėje?
Varžovai pradėjo labiau keistis ir jis turėjo pranašumą prieš kai kuriuos žaidėjus. Per 48 valandas sunku jį paruošti prieš „Fenerbahče“ dvigubinimo sistemas, bet dabar svarbiausia gerinti žaidimą, rinkti tuos taškus. Ačiū Dievui, dar esame normalioje situacijoje.
Teko prarasti kamuolius, iškart perėmus juos. Kodėl taip nutikdavo?
Nežinau, per mažai agresyvumo, mus vėl išmuša iš savo situacijų. Kaskart prie išsikeitimų mes pagauname kamuolį, žiūrime, kur pasuojame. Vaikiškos klaidos. Tačiau turime būti teisingi: pusė komandos yra absoliučiai vaikučiai.
Željko minėjo, kad jam tai sunkiausias startas karjeroje. Ar po mačo nesulaukėte iš jo pastabos?
Ne ne. Viskas iš tikrųjų logiška. Pažiūrėkite, kiek traumuotų, vieni grįžta po operacijų, kiti grįžta po pasaulio čempionato. Čia yra ta krepšinio didžiausia problema. Nei jis gali normaliai dirbti, nei ką. Kiek skaičiau, jis turėjo 1–2 treniruotes pilna sudėtimi. Čia yra košmaras. Klausimas tik vienas: ar jie bus sveiki, kai ateis lemiamas momentas. Tada jie galės apžaisti bet ką.
