Svečiai į priekį išsiveržė pirmo kėlinio pabaigoje, tačiau iškart po pertraukos rezultatą išlygino antrą savo įvartį su rinktinės marškinėliais pelnęs Justas Lasickas.
Po rungtynių Lietuvos rinktinės treneris Valdas Ivanauskas tikino, kad komanda norėjo iškovoti pergalę, tačiau per didelis noras vietomis galėjo ir kišti koją.
„Labai norėjome laimėti ir tai turbūt matėsi iš žaidėjų noro, entuziazmo. Aišku, praleidome įvartį, tai buvo nuostabus smūgis, viskas tvarkoje, tačiau kaip dažnai būdavo, praleidę įvartį nenuleidome galvų, stengėmės kuo greičiau išlyginti rezultatą.
Gal tas noras kartais buvo per didelis, bet rezultatą išlyginus matėsi, kad žaidėjai nori tos pergalės, deja, nepavyko. Yra negatyvas, bet tas žaidėjų noras, entuziazmas yra reikalingas ateičiai, taip pat visi matėme, kad mūsų fizinė būklė buvo geresnė nei Kuveito, tačiau trūko tos ramybės prieš vartus, priėmėme per skubotus sprendimus“, – mačą reziumavo strategas.
Kalbėdamas apie tą praleistą įvartį, kurį Kuveitas pelnė puikiu smūgiu iš toli, treneris tikino, kad pati situacija neatrodė itin pavojinga, tiesiog buvo puikiai išpildyta.
„Ten nebuvo nieko pavojingo, tikėjomės, kad jie žais kontratakomis, išėjo į kontrataką, nepasakyčiau, kad tai buvo įvartinė situacija, tiesiog labai geras smūgis, vartininkas neturėjo jokių šansų. Bet nepasakysiu, kad tai buvo kažkieno klaida, klaida gal buvo kitoje aikštės pusėje, kai po netikslaus perdavimo jie išėjo į greitą ataką, bet dėl įvarčio nėra ko kaltinti“, – mintimis dalinosi jis.
Dar sykį apibendrindamas savo etapą prie rinktinės vairo, treneris priminė kelis mačus, kur rinktinė buvo netoli taškų, tačiau taip pat akcentavo, kad ne visada taškai gali būti svarbiausias dalykas.
„Taškų atžvilgiu – buvome arti su Šiaurės Airija namuose, galėjome paimti tašką Bulgarijoje, tačiau ne taškuose yra esmė. Tai yra gilesnės problemos ir jos matosi, bet mes, kaip trenerių štabas, savo tikslus pasiekėme. Tokių rungtynių, tos įtampos, tų greičių Lietuvos pirmenybėse trūksta, žinoma, dėl taškų yra negatyvo.
Žaidėjai turi suprasti, kad visų pirma yra sunkus darbas, o tik tada – malonumas. Pradžioje turime atlikti juodą darbą, žaidėjai tai suprato ir jį atlikinėjo. Braižas, manau, yra pasikeitęs, buvo ir naujų žaidėjų, norėjosi juos integruoti kuo greičiau. Tai yra mūsų perspektyva ir mūsų ateitis. Suprantu, kad taškai reikalingi, norėjosi šį mačą baigti pergalingai vien dėl psichologinio atžvilgio. Mūsų tikslas buvo toks, kad žaidėjai pakeistų savo mentalitetą, jų savęs neįvertinimas yra didelis minusas ir jiems patiems“, – dėstė specialistas.
Kalbėdamas apie savo ateitį prie rinktinės vairo, V. Ivanauskas tikino, kad kol kas nėra aišku.
„Kaip ir minėjau anksčiau – nesvarbu koks bus treneris, turime žiūrėti koks bus futbolas. O tai yra greitas, techniškas fizinis futbolas. Dėl mano ateities jus nepergyvenkinte, mes atliekame savo darbą, o kas bus toliau – nėra mano klausimas“, – sakė V. Ivanauskas.
Jis taip išskyrė kelis pokyčius, kuriuos, jo manymu, pavyko įdiegti rinktinėje.
„Pasikeitė ir fizinis stovis, anksčiau buvo, kad antras ar trečias lango rungtynes atlaikyti buvo sunkiau, o dabar, ypač per antrą rinktinės langą, žaidėjai suprato, kad reikia atvažiuoti gerame stovyje, nes be to mums tikrai sunku konkuruoti su kitomis komandomis. Žaidėjai tai supranta ir tai yra tarsi jų namų darbai, kad jie būtų pasiruošę. Jei fiziškai nebūsi pasiruošęs, vien tas noras nepadės“, – sakė V. Ivanauskas.
Trenerio paklausus, ko jis asmeniškai išmoko per savo laiką prie rinktinės vairo, jis turėjo aiškų atsakymą.
„Labai daug. Per tuos tris langus, kiek teko dirbti, pavyko daug. Netikėjome, kad viskas taip greitai pasikeis ir žaidėjai tai suprato. Rezultatų nėra, taip, tai mano kaltė, bet žiūrint į ateitį, turime suprasti, kad su tuo futbolu, kurį žaisdavome, mes stovėsime vietoje. Geriau kažkur taškus prarasti, piliulę nuryti, bet reikia žiūrėti į priekį“, – teigė rinktinės treneris.