K. Popal aptarė šokiruojančius įvykius, kurie vyksta jos gimtojoje šalyje, kai Talibanas po 20 metų grįžo į valdžią. Dabar Danijoje įsikūrusi moterų komandos direktorė žūtbūt bando padėti ir patarti savo žaidėjoms, bijodama, ką talibų valdžia gali padaryti šalies moterims.
„Aš gaunu pranešimus iš verkiančių žaidėjų Afganistane. Jos sako, kad esame paliktos ir įstrigusios namuose, negalime išeiti, bijome, – „BBC Sport“ sakė 34-erių metų K. Popal. – Visos svajonės ką tik dingo. Tai tiesiog kaip košmaras.
Žaidėjos siunčia savo vaizdo įrašus ir sako: „Žmonės, kuriems prieštaravau, dabar yra už mano durų, aš negaliu kvėpuoti, aš taip bijau ir nematau jokios apsaugos.
Tai, kas vyksta dabar, grįžo į pradinę padėtį. Jaučiame, kad šou baigėsi.“
K. Popal uždarė nacionalinės komandos „Twitter“ paskyrą. Taip daroma, kad esamos ar buvusios žaidėjos būtų sunkiau identifikuojamos. Taip pat, ji pataria žaidėjoms ištrinti savo socialinių tinklų paskyras.
"Mes skatinome moteris ir merginas atsistoti ir būti drąsioms, o dabar sakau joms „nusiimti“ nuotraukas, uždaryti savo socialinę žiniasklaidą ir nutildyti savo balsus. Tai sukelia tiek daug skausmo, – priduria K. Popal. – Žaidėjos buvo tokios balsingos, pasisakė už moterų teises, o dabar jų gyvybei gresia didelis pavojus.“
K. Popal gyvena Danijoje nuo tada, kai 2011 m. paliko Afganistaną ir 2016 m. paprašė prieglobsčio. Ji sako, kad tarptautinių karių, kuriems vadovauja JAV ir JK pajėgos, išvedimas po 20 metų buvimo šalyje dabar smarkiai pakenkė moterų ir mergaičių saugumui.
Ankstesnio valdymo metu, nuo 1996 iki 2001 m., Talibanas neleido mergaitėms gauti jokio išsilavinimo. Moterys negalėjo išeiti iš namų be lydinčio vyro giminaitės, joms nebuvo leista dirbti, jos buvo priverstos dėvėti visą kūną ir veidą dengiančias burkas, o bausmės ir mušimai buvo įprasti tiems, kurie nepaisė kraštutinių islamistų sprendimų.
K. Popal pridūrė: „Po pastarųjų 20 metų moterų ginant mūsų teises ir laisvę, mes niekada negalvojome, kad liksime vienos. Tos moterys rizikavo, stojo į priekį ir dabar atskleidžiama jų tapatybė.
Mes girdime tik tai, kad „mes nebeturime nacionalinio intereso Afganistane.“ Niekas nekalba apie moterų, aktyvistų, žaidėjų, žurnalistų, kuriems gresia pavojus, apsaugą“.
2007 m. K. Popal suformavo pirmąją Afganistano moterų futbolo komandą. Nepaisant to, kad reikėjo dažnai nutylėti apie komandos vystymą, prisibijant Talibano pajėgų, K. Popal ir jos komandos draugės netrukus suprato, kad futbolas gali būti jų galimybė pakeisti ir įkvėpti naujos kartos sportininkes šalyje.
Komanda buvo apkaltinta nepaisanti religinių įsitikinimų, tačiau žinodama, kad nieko blogo nedaro, jos sudarė nacionalinę komandą. Tais pačiais metais jų pirmosios rungtynės buvo žaidžiamos prieš tarptautinio saugumo paramos pajėgų komanda Ghazi stadione Kabule.
Afganistanas laimėjo 5:0 ir nuo to laiko komanda sužaidė kelias tarptautines rungtynes.
„Prisimenu, kad dalyvavome tarptautiniame turnyre ir stovėjome po savo vėliava, – 2017 metais K. Popal sakė BBC. – Prisimenu, kai pirmą kartą išgirdome šalies himną – buvo emocinga. Mes visos verkėme, nes mums tai buvo didelis pasiekimas.“
Po ketverių metų Popal dabar turi kreiptis į tokias sporto įstaigas kaip FIFA ir Tarptautinis olimpinis komitetas, kad parodytų savo paramą ir padėtų apsaugoti žmones, kuriems Afganistanas dabar pavojingas labiausiai. Įskaitant komandą, kuriai ji padėjo.
„Padėkite mums apsaugoti tas moteris, kurių tapatybės atskleistos. Padėkite mums apsaugoti savo žaidėjus“, – meldė ji.