Dėl Lietuvai ir visai Europai kylančių grėsmių visų pirma kaltinti reikėtų nekompetentingus ir dažnai korumpuotus vietos politikus, o ne vis agresyviau besielgiančią Rusiją, mano autoritetingas britų savaitraščio „The Economist“ apžvalgininkas Edwardas Lucasas, kurio knyga „Naujas Šaltasis karas“ neseniai sulaukė itin didelio atgarsio tarptautinės politikos arenoje.
Interviu naujienų agentūrai ELTA E.Lucasas sakė, kad kritiška padėtis, į kurią dėl Rusijos ir Ukrainos „dujų karo“ pateko Europa, yra nevaisingos pastarųjų keliolikos metų Europos politikos rezultatas, rašo „Respublika“.
Apžvalgininkas taip pat negailėjo kritikos ir ligšiolinei Lietuvos valdžiai, po Būtingės terminalo statybos neįgyvendinusiai nė vieno projekto, kuris būtų prisidėjęs prie Lietuvos energetinio saugumo stiprinimo.
„Europa pati kalta“
– Kokias pagrindines pamokas turėtų išmokti Europos Sąjunga (ES) ir Baltijos šalys iš Rusijos ir Ukrainos konflikto dėl dujų?
– Krizė vyksta tik todėl, kad pastarųjų 15 metų Europos politika buvo nesėkminga, o mes tapome pažeidžiami. Apie potencialią problemą žinojome nuo 1991 m. Bet kur yra jungtys, dujų saugyklos, suskystintų dujų terminalai, energijos šaltinių diversifikacija? Tai Europos nesėkmės.
Pokomunistinėms valstybėms tai dar didesnė nesėkmė, nes jose švaistoma energija. Dabar itin smarkiai nukentėjusi Bulgarija yra neefektyviausia energijos vartotoja Europoje. Į Baltijos šalis, Slovakiją, Bulgariją importuojamos rusiškos dujos, kurios susijusios su didele politine kaina, ir tada jos virsta šiluma, kuri išsiunčiama per langus. Tai visų vyriausybių paskutinių 15 metų skandalingos nesėkmės.
Vyriausybė, dirbusi prie Vytauto Landsbergio, pradėjo Būtingės naftos terminalo statybą. Tai ir buvo paskutinis rimtas darbas energijos saugumo politikoje. Buvau čia 1991 m., kai vyko pirmoji diskusija apie elektros tiltą į Lenkiją. Po 17 metų apie tai vis dar kalbama. Kai Lietuva stojo į ES, žinojome, kad Ignaliną reikės uždaryti, tad dabar - praėjus penkeriems, šešeriems, septyneriems metams - klausiame: kur nauja atominė elektrinė?
– Kas slypi už tokios politinės valios nebuvimo? Kokios tikrosios priežastys?
– Niekad negali būti visiškai tikras, kiek dėl visko kaltas bailumas ir kvailumas ir kiek – Rusijos nupirkti žmonės. Esu tikras, kad tokio rezultato tam tikra dalis yra Rusijos manipuliavimas.
Palaiko Latvijos demonstrantus
– Kaip vertinate Latvijoje ir Bulgarijoje kilusias riaušes, ar galima jas laikyti rimto įspėjimo ženklu?
– Tikiu demokratija. Manau, kad žmonės turi visišką teisę protestuoti prieš blogus politikus. Demokratija – ne vien rinkimai, tai ir spaudimas politikams naudojant teisinę sistemą, žiniasklaidą bei demonstracijas.
Jei būčiau latvis, eičiau į demonstraciją. Manau, kad dabar Guodmanis (Latvijos premjeras Ivaras Guodmanis – red. past.) dirba gana gerai, bet pykčiau ant kai kurių jo koalicijos partnerių – politikų, dėl kurių Latvija atsidūrė tokioje padėtyje. Palaikau Latvijos demonstrantus, bet nepritariu smurtui. Demonstracijoje dalyvavo 20 tūkst. žmonių, o smurtavo – keli šimtai.
Baltijos šalims NATO bazės nebūtinos
– Šiemet prasideda diskusijos dėl naujos NATO strateginės koncepcijos. Tačiau jau dabar aišku, kad interesai gali išsiskirti - Lietuva ir kitos regiono šalys norėtų didesnio NATO matomumo savo teritorijoje, Vakarai linkę daugiau dėmesio skirti Afganistanui. Koks būtų teisingas sprendimas?
– Baltijos šalims pavojinga prašyti NATO dėl ko nors įsipareigoti, kai norimo rezultato nebuvimas atrodo kaip nusivylimas. Labai kritiškai vertinau Baltijos šalių politikus, kurie po Gruzijos karo kalbėjo – mums būtinos NATO bazės. Pavojinga, kad negavus bazių tai atrodo kaip NATO paramos nebuvimas. Bet NATO taip nedirba – kiekviena Lietuvos bazė yra NATO bazė.
Po Gruzijos karo NATO įvyko esminių permainų. Nebeliko tabu dėl kalbų apie Rusijos karinę grėsmę. Dabar NATO yra susiskaldžiusi, nesutariama dėl NATO misijų. Labai tvirtai iki šiol rėmiau idėją dėl Šiaurės Rytų Europos dimensijos. Būtina dirbti kartu su Švedija ir Suomija, ir dar geriau – be NATO etiketės, nes tai išgąsdintų neutralumo rėmėjus abiejose šalyse.
Baltijos šalių neįmanoma apginti be Švedijos ir Suomijos pagalbos. O turint švedų ir suomių pagalbą, tampa labai mažai tikėtina, kad įvyks kas nors blogo. NATO, JAV, Didžiosios Britanijos dabar laukia iššūkis, kaip papildomai užtikrinti Baltijos šalių saugumą.
Geriausias ginklas nuo Rusijos – sąžiningi politikai
– Ar Rusija gali mėginti destabilizuoti ir Baltijos valstybes? Kaip tam ruoštis?
– Geriausias priešnuodis yra gera vyriausybė, sąžiningi politikai, kuriais pasitiki visuomenė. Problemos, su kuriomis dabar susiduria Baltijos šalys, gerokai mažesnės nei tos, kurios buvo 1990-1993 m. Jūs sunkumus įveikėte, nes žmonės pasitikėjo politikais ir tikėjo šviesesne ateitimi.
Latvija gana daug „pasidarbavo“, kad pati destabilizuotų save. Galbūt Rusija ir prikišo rankas, o gal tai tik Latvijos nekompetentingumas. Latvijos Vyriausybė buvo silpniausia Baltijos šalyse pastaraisiais metais. Dabar tai lengvas taikinys rusams, jei jie to norėtų.
Lietuvos ekonomika nėra tokios prastos padėties. Jums bent dabar negresia Latvijos stiliaus žlugimas, turite prezidentą ir premjerą, kurie pagal Baltijos šalių standartus yra ganėtinai geri. Taip pat neturite tautinių mažumų kortos, kuria labai mėgsta žaisti Rusija. Kita vertus, esate labai pažeidžiami energetiškai. Reikia tikėtis, kad kitąmet tuo pat metu, jeigu vėl čia sėdėsime, Rusija nekalbės, kad, pavyzdžiui, Lietuva nesusimokėjo už dujas, juk tada Ignalina bus uždaryta.
Bet galiausiai vėl reikia iškelti klausimą, kuriuo pradėjome – kodėl esame tokioje sumaištyje? Iš tiesų ne dėl Rusijos, o dėl blogų politikų.
