Liudininkai praneša, kad dangaus kūno kritimo greitis buvo milžiniškas, todėl nufilmuoti jį pavyko nedaugeliui.
„Aš pamačiau ugnies rutulį danguje, skrido jis greitai, o už jo sekė graži įvairių atspalvių uodega. Skrido neilgai, kokias 3-4 sekundes. Apėmė daug emocijų“, – „Jenisej“ televizijai pasakojo vienas iš liudininkų.
Krasnojarsko krašto vaizdo stebėjimo kameros meteoro kritimą užfiksavo 22 val. 40 min. vietos laiku. Manoma, kad meteoritas nukrito gretimame rajone, praneša „5 kanalas“.
„Tokio didelio objekto patekimas į atmosferą yra itin retas reiškinys. Jie, tokie reiškiniai, Žemės gyventojams grėsmės nekelia, nes tokio dydžio kosminiai kūnai subyra dar atmosferoje ir, dažniausiai, žemės nepasiekia. Reikia didesnių kūnų, kad pasiektų“, – pažymėjo Krasnojarsko fizikos instituto astronomas Sergejus Karpovas.
„Manau, kad šio kosminio svečio, o čia yra meteoroidas, diametras buvo apie pusmetrį. Tai gana didelis objektas, tačiau ne tiek, kad kažką griautų, kaip, pavyzdžiui, žymusis Čeliabinsko meteoritas, kurio diametras buvo apie 10 metrų. Jis pateko į atmosferą ir sudegė, nemanau, kad kažkokios dalys nukrito ant žemės“, – pasakojo ekspertas.
Jo teigimu, tokie meteoroidai, iš esmės yra nepavojingi, atmosfera mus nuo jų patikimai saugo. Nepaisant to, jeigu jis būtų bent pusmetriu didesnis – smūgio bangą jau būtų galima pajusti žemėje, ir gana stipriai.
„Metro ir didesni objektai jau gali kelti grėsmę. Ir grėsmę čia kelia net ne pats įsirėžimas (jis pridaro „tikslinių“ nuostolių), o objekto viršgarsinio skrydžio smūgio banga, kuri pasižymi didžiule griaunamąja jėga dideliu atstumu“, – aiškino S. Karpovas.
Fizikas Romanas Moriačkovas atkreipė dėmesį į besikeičiančią objekto liepsnos spalvą. Mokslininko teigimu, žalsva spalva gali rodyti, kad jame buvo magnio.
