Atėjus šalčiams žmogus patiria įvairių su žema oro temperatūra siejamų pavojų savo sveikatai – dažniausiai kaltas šaltis ir mūsų organizmo atsakas į jį, tačiau kartais mes patys tiesiog tinkamai nepasiruošiame pasikeitusiems orams.
Ar galima laikyti atidarytus langus žiemą?
Žmogus užsikrečia liga susidūręs su virusais, o ne dėl šalto vėjo. Tačiau ir skersvėjis gali būti itin pavojingas organizmui ir medikai rekomenduoja: vėdintis yra reikalinga ir būtina, tačiau iš kambario tuo metu geriau išeiti, o ne sėdėti skersvėjyje.
PSO rekomendacijose nurodyta, kad kambario temperatūra neturėtų nusileisti žemiau 18-21 laipsnio, ideali temperatūra namuose – 20-22 laipsniai.
Ar galima vaikščioti be kepurės?
Tokiu atveju pasigauti infekciją galimybė yra tokia pati, kaip ir dėvint kepurę. Tačiau be jos organizmas greičiau netenka šilumos, o tai gali nulemti peršalimą. Ilgai būti lauke šalčių metu nepatariama.
Didžiausia rizika yra silpnesnio imuniteto žmonėms: vyresnio amžiaus, kūdikiams. Taip pat rizikuoja ir asmenys, kurie ilgą laiką išbūna atviroje erdvėje, pavyzdžiui, benamiai, turistai ar medžiotojai, o taip pat asmenys, kurie lauke būna pavartoję alkoholio ar narkotikų, rodo JAV ligų kontrolės ir profilaktikos centro duomenys.
Vaikščiojimas lauke be kepurės ilgą laiką gali sukelti stiprius ir aštrius skausmus kaktos srityje. Įprastai jie trunka ne ilgiau 5 minučių ir nekelia grėsmės. Tikslios „ice cream headache“ priežastys nėra žinomos.
„Mayo“ klinikos ekspertai tikina, kad šie skausmai gali būti aiškinami staigiu kraujotakos pokyčiu dėl šalčių. Kraujagyslės susitraukia, kad išsaugotų šilumą, o vėliau išsiplečia, kad sustiprintų kraujo tekėjimą, o tai sukelia nemalonius pojūčius. Vėliau organizmas adaptuojasi prie staigių pokyčių ir žemos temperatūros, todėl skausmas atslūgsta.
Johno Hopkinso universiteto duomenimis, tokie skausmai dažniau pasireiškia žmonėms, kurie ir taip kenčia nuo migrenos, todėl jiems patartina dėvėti kepurę.
Ar galima eiti į lauką su šlapiais plaukais?
Vienas iš aršiausiai aptarinėjamų klausimų ir tuo pačiu labiausiai apipintas įvairiais mitais. Į jį vieningo atsakymo nėra: ir taip, ir ne.
Viena vertus, jeigu baiminamasi mikroorganizmų, kurie sukelia peršalimo ligas, tai nėra skirtumo, kiek drėgmės yra ant žmogaus galvos. Infekcijos perduodamos per organizmo išskiriamus skysčius: kosėjant, čiaudėjant ar markstantis. Kita vertus, galvos skausmams pasireikšti atsiranda didesnė tikimybė. Kaip ir elementariai peršalti.
„Iš pradžių (reiktų) išsidžiovinti galvą, tuomet užsidėti kepurę ir keliauti į lauką“, – pažymi šeimos gydytoja Olga Zebelinskaja. Tai nereiškia, kad šlapiais plaukais išėjus į lauką iškart susirgsite plaučių uždegimu, tačiau rizika išauga, ypač silpnesnio imuniteto asmenims.
Ar galima žiemą vaikščioti atviromis kulkšnimis ir šalčių metu nedėvėti pėdkelnių?
Dažnas pastebi vyraujančią madą ir vidury žiemos vaikščioti trumpomis kelnėmis, apnuoginančiomis sportbačiais vos pridengtas kojas. Ročesterio univestiteto rekomendacijose yra tvirtinama, kad šalčių metu „geriau yra uždengti visas kūno dalis“. Šiuo atveju padeda prigludę ar daugiasluoksniai drabužiai.
„Suprantama, kad dabar jaunimo mada liepia vaikščioti apnuoginus kulkšnis, tačiau daryti tai galima tik šilto klimato juostos gyventojams. Mūsų rūsčiomis žiemomis, rudenį ir pavasarį vaikščioti apnuogintomis kulkšnimis aš nepatariu, nes galima sulaukti peršalimo, jeigu ne dar blogiau“, – „Rusbalt“ pažymėjo gydytoja O. Zebelinskaja.
Jos teigimu, toks elgesys gali ilgainiui sukelti lėtines sąnarių ligas, kurios ateityje gali išsivystyti į raumenų ir kaulų sistemos negalią.
Be šiltų apatinių kelnių ir pėdkelnių atšiaurią žiemą taip pat nerekomenduojama vaikščioti. Siūloma ypač susimąstyti prieš einant į ilgesnius pasivaikščiojimus.
„Dubens organų hipotermija sukelia lėtines uždegimines vidaus ir išorės lytinių organų ligas, be to, gali sutrikti hormoninis fonas, todėl šaltu oru, žinoma, reikia išlaikyti šilumą“, – pažymi terapeutė.
Ar galima žiemą kvėpuoti per burną?
Nepatartina. Esant žemesnei nei -10 laipsnių Celsijaus temperatūrai net ir kalbėti reiktų saugantis.
Nosyje esantys plaukeliai trukdo virusams patekti į organizmą, jie taip pat šildo patenkantį į plaučius orą. Jeigu kvėpuosime per burną, tai į gleivinę patenka ne tik šaltas oras, bet ir mikrobai, o tai gerokai padidina įvairių susirgimų riziką.
Mokslininkai iki šiol nesutaria, ar iš tiesų vien šalto oro patekimo į kvėpavimo takus faktas padidina užsikrėtimo infekcijomis riziką. Tačiau tyrimai rodo, kad paveiktos šalto oro burnos gleivinėje susitraukia kraujagyslės ir taip susilpnina imuninį atsaką. Savaime suprantama, tai reiškia, kad organizmas tampa ne toks atsparus ligoms.
Ar galima šalčių metu valgyti ledus lauke?
Medikai perspėja, kad toks ekscentriškas elgesys yra „gana rizikingas“. „Jeigu norite grūdintis, geriau jau pasirinkite kitus būdus. Valgyti ledus esant šaltam orui nėra pati geriausia idėja, nors nieko baisaus nenutiks jeigu suvalgytumėte juos namuose ar kavinėje, ir tai atliksite ramiai bei neskubant“, – pažymi O. Zabelinskaja.
Tiesa, išsamių mokslinių tyrimų šiuo klausimu nėra atlikta. Britų mokslininkai yra išaiškinę, kad šaltų produktų vartojimas peršalimo neužtikrina.
Tai negalioja „ice cream headache“ atveju: trumpalaikis galvos skausmas gali kilti net ir viduryje vasaros, jeigu vartojate šaldytus produktus.
Ar galima sportuoti žiemą lauke?
Fizinis krūvis iš esmės yra saugus faktiškai visiems žmonėms net ir esant šaltam orui. Savaime suprantama, ypač turint sveikatos problemų, derėtų prieš tai pasikonsultuoti su savo gydytoju.Ypač atsargiai derėtų tokia veikla užsiimti sergantiems astma ar turintiems širdies ir kraujagyslių ligų.Medikai rekomenduoja susilaikyti nuo treniruočių lauke žiemą pagyvenusiems asmenims, taip pat tiems, kurie nėra pratę prie fizinių krūvių.Net ir sveikiems žmonėms derėtų atkreipti dėmesį į oro sąlygas, pavyzdžiui, stiprų vėją, kuris gali patekti po drabužiais ir nulemti peršalimą. Esant gausiems krituliams ir didelei drėgmei taip pat galima peršalti, todėl reiktų pagalvoti apie vėjui ir drėgmei atsparius drabužius, perspėjama „Mayo“ klinikos rekomendacijose.Būtina saugoti galvą, ausis ir galūnes, rengtis keliais drabužių sluoksniais, vartoti daug skysčių.
Ar galima vartoti alkoholį, kad sušiltume speiguotame ore?Priešingai vyraujančiai nuomonei, alkoholis nešildo, o atvirkščiai, didina kūno šilumos atidavimo greitį. Tyrimai rodo, kad alkoholio pavartojęs asmuo sušąla greičiau, tačiau to nejaučia. Savaime suprantama, viskas priklauso nuo išgerto alkoholio kiekio.Išsiplėtusios kraujagyslės labai greitai atiduoda šilumą, o „pasipildyti“ šio resurso lauke nėra iš kur. Tai reiškia, kad žmogaus organizmas gali labai greitai peršalti, o apgirtęs žmogus to paprasčiausiai nepajunta.
Ar galima nesikreipti į medikus, jeigu pasireiškia peršalimo požymiai?
Ir taip, ir ne. PSO rekomendacijose teigiama, kad netgi esant lengvos formos gripui ir nekylant grėsmės sveikatai leistina organizmui „sveikti pačiam“. Jeigu infekcija pasireiškia lengvu kosuliu, čiaudėjimu, gerklės ir galvos skausmais, neaukšta temperatūra, tai svarbiausia yra laikytis poilsio namuose režimo.
Tačiau COVID-19 infekcijos, kuri pasireiškia itin panašiais simptomais, laikais rekomenduotina kreiptis į šeimos gydytoją ir pasidaryti testą, kad vėliau būtų galima išvengti sudėtingų komplikacijų.
Ypač svarbu kreiptis į medikus (net jei ir nesergama naujuoju koronavirusu) prasidėjus uždegiminiam procesui, atsiradus aukštai temperatūrai, kvėpavimo sunkumui ir suvokus, kad liga progresuoja.
