Vidutiniškai mažiausiai Kalėdinių laikotarpių su sniegu fiksuojama pajūryje ir Suvalkijoje, o daugiausiai − Šiaurės Rytų Lietuvoje. Neretai susidaro situacija, kuomet baltomis Kalėdomis gali džiaugtis tik dalis Lietuvos gyventojų. 1961–2020 m. laikotarpiu buvo tik 11 metų, kai visoje Lietuvoje visas tris dienas (gruodžio 24-ąją , 25-ąją ir 26-ąją) žemę klojo sniego danga, kurios storis siekė bent 1 cm. Taip buvo 1966, 1969, 1981, 1986, 1994–1996, 2001, 2002, 2010 ir 2012 metais.
Kartais pasitaiko, jog Kūčias sutinkame su sniegu, tačiau jau antrą Kalėdų dieną jis ištirpsta, pasitaiko ir tokių metų, kad prisninga tik pirmąją ar antrąją Kalėdų dieną. Statistiškai, tikimybė, kad bent vieną iš trijų šventinių dienų bus sniego, vidutiniškai Lietuvoje siekia 65 %, tačiau kinta nuo 50 % Klaipėdoje iki 78 % Biržuose.
Pačios sniegingiausios per paskutinius 60 metų Kalėdos buvo 2010–aisiais. Vakarinėje Lietuvos dalyje sniego danga tąsyk siekė 40–46 cm, kituose regionuose apie 20 ir daugiau centimetrų. Didžiausias sniego dangos storis Kalėdinėmis dienomis buvo 2001 m. Nidoje, 50–59 cm. Tais metais gruodžio 26 d. Telšiuose sniego dangos storis siekė 29 cm, Laukuvoje 31 cm, o kitose Lietuvos vietose tesiekė vos 1–21 cm.
Visiškai besniegių Kalėdų (per 60 metų) vidutiniškai Lietuvoje buvę apie trečdalį. Nuo 1961 m. visose analizuojamose 18-oje meteorologijos stočių nei vieną Kalėdinio laikotarpio dieną nebuvo sniego 1971, 1974, 1989, 2007, 2013, 2015, 2016 ir 2019 metais. Verta atkreipti dėmesį, kad besniegių švenčių pasikartojimas ypač suintensyvėjo nuo 2013 m.
Rekordiškai šalčiausias Kalėdinis laikotarpis buvo 1996 m., kai antrąją Kalėdų dieną minimali oro temperatūra buvo nukritusi nuo -17,5 °C Nidoje iki -32,0 °C Ukmergėje. Taip pat įdomu tai, jog -32 °C yra pati žemiausia oro temperatūra fiksuota per visas tris Kalėdines dienas nuo 1961 m. Taip pat yra buvę ir metų, kai minimali oro temperatūra nei vieną šventinę dieną nebuvo nukritusi žemiau 0 °C: tai – 2016 ir 2017 m. Kalėdos. Aukščiausia oro temperatūra (taip pat kaip ir šalčiausia) fiksuota antrąją Kalėdų dieną 2016 metais, kai oras sušilo nuo +7,2 °C Klaipėdoje iki 9,8 °C Kybartuose.
Paskutinį kartą žiemiškai baltos šventės buvo 2018 metais, tačiau Kalėdų dieną į visą Lietuvą atkeliavo atodrėkis ir sniegas greitai pradėjo tirpti, o Kalėdų antrąją dieną dalyje šalies jo jau nebeliko. Labai panašūs buvo ir 2012 metai: visas sniegas tąkart neištirpo, tačiau per Kalėdas atkeliavęs atodrėkis sniegą sparčiai pradėjo tirpinti. 2010–aisiais sniego buvo labai daug, tačiau ir tuomet neišvengta atodrėkio. Paskutinį kartą stabiliai labai šaltos ir su sniegu gruodžio 24–26 d. buvo tik 1996 ir 2002 metais.
Šiemetėms šventėms žiema pažers sniego, tad Šv. Kalėdos bus ir baltos, ir gana šaltos (oro temperatūra beveik visur išliks neigiama). Tad susiformuos tokios sąlygos kokių mūsų šalyje gruodžio 24–26 dienomis tikrai nedažnai pasitaiko!
Toliau – Kalėdinio savaitgalio orų prognozė:
Šv. Kūčių naktį daug kur pasnigs, vyraus nedidelis sniegas, pustys. Pajūryje nakties pradžioje pietų, pietvakarių vėjo gūsiai sieks 15 m/s. Žemiausia temperatūra 4–9, vakariniame šalies pakraštyje 0–3 laipsniai šalčio.
Šv. Kūčių dieną daug kur numatomi krituliai: sniegas, pajūryje – šlapdriba. Daug kur pustys. Pajūryje antroje dienos pusėje šiaurės vakarų vėjo gūsiai sieks 15–18 m/s. Aukščiausia temperatūra nuo 4 laipsnių šalčio iki 1 laipsnio šilumos.
Kalėdų naktį vietomis, dieną daug kur pasnigs, vyraus nedidelis sniegas. Naktį vietomis, dieną daug kur pustys. Pajūryje vakarų, šiaurės vakarų vėjo gūsiai naktį sieks 15 m/s, dieną 15–17 m/s. Temperatūra naktį 8–13, pajūryje 3–5 laipsniai šalčio, dieną 1–6 laipsniai šalčio, pajūryje 0–2 laipsniai šilumos.
Kalėdų antrosios dienos (gruodžio 26 d.) naktį daug kur, dieną vietomis pasnigs, vyraus nedidelis sniegas. Naktį daug kur, dieną vietomis pustys. Pajūryje naktį vakarų, šiaurės vakarų vėjo gūsiai sieks 15–17 m/s. Temperatūra naktį 4–9 laipsniai šalčio, pajūryje apie 0 laipsnių, dieną 0–5 laipsniai šalčio, pajūryje iki 2 laipsnių šilumos.
