Tam, kad žmogus senatvėje gyventų oriai, tiek tikrai nepakanka, todėl akivaizdu: papildomai atsidėti pinigų senatvei turėtų visi darbingo amžiaus gyventojai, ir kuo anksčiau pradėsime, tuo sočiau gyvensime sulaukę garbingo amžiaus.
Apie tai, iš ko susidės mūsų pensija po 20 metų ir kaip jos dydis priklauso nuo kiekvieno iš mūsų pastangų, kalbamės su Valstybinio socialinio draudimo fondo „Sodros“ direktoriumi Mindaugu Sinkevičiumi ir SEB banko vyriausiuoju ekonomistu Tadu Povilausku.
„Sodros“ pensijos dydis priklauso nuo įmokų
- Visi pripažįsta, kad senatvės pensijos Lietuvoje nedidelės ir žmonės, gaunantys vidutinę pensiją, pagrįstai sako, kad negali oriai gyventi. Tačiau nuo ko priklauso pensijos, kurias moka „Sodra“, dydis?
M. Sinkevičius: Taip, senatvės pensijos pas mus nėra didelės, bet jos visiškai atspindi mūsų pačių indėlį į pensijų socialinio draudimo sistemą. Pensijų – senatvės ir netekto darbingumo – kasmet išmokama maždaug tiek, kiek dirbantys gyventojai sumoka pensijų draudimo įmokų į socialinio draudimo fondą. Todėl tik didėjant gyventojų pajamoms gali didėti ir pensijos.
Sistema sudaryta taip, kad pensija dabartiniams pensininkams mokama iš dabar į fondą patenkančių įmokų, o dabartiniams dirbantiesiems, kai jie sulauks pensinio amžiaus, pensijos bus mokamos iš tuo metų dirbančių ir socialinio draudimo įmokas mokančių žmonių įnašų.
Socialinio draudimo įmokos, kurias mes visi mokame dirbdami, priklauso nuo mūsų užmokesčio dydžio, tad kuo didesnis darbo užmokestis, tuo daugiau įmokų sumokame, o atlyginimams didėjant ir pensijų aruodas pilnėja. Tačiau pensijų dydį ateityje lems ne tik atlyginimų dydis, bet ir tai, kaip keisis dirbančių ir socialinio draudimo įmokas mokančių gyventojų skaičius.
- Ar tiesa, kad kuo daugiau žmogus uždirba ir sumoka įmokų, tuo didesnė bus jo pensija, kurią mokės „Sodra“? Prašom paaiškinti, kaip apskaičiuojama ši pensija.
M. Sinkevičius: Asmeninės žmogaus pensijos dydį lemia keli veiksniai: jo darbo stažas – kiek metų jis dirbo, bei sumokėtos įmokos – kiek žmogus uždirbo ir atitinkamai sumokėjo įmokų. Trečias veiksnys, kuris taip pat turi didelės įtakos asmeninės pensijos dydžiui ir dabar, ir ateityje – bendras šalies ekonominis augimas.
Kiekvieno iš mūsų pensiją sudaro dvi dalys – bendroji ir individualioji. Bendrosios pensijos dalies dydį lemia stažas. Pastebime, kad ne visi žino, kaip skaičiuojamas stažas pensijai gauti. Pilnų metų stažas įgyjamas tik tokiu atveju, jei per metus įmokų sumokėta ne mažiau, negu nuo 12 minimalių mėnesio algų (MMA). Vadinasi, jeigu žmogus visus metus uždirbs mažiau, jis nesukaups pilnų stažo metų.
Nuo šių metų pradžios atsirado reikalavimas darbdaviams sumokėti socialinio draudimo įmokas nuo ne mažesnės negu MMA pajamų sumos, net jei to žmogaus uždarbis yra mažesnis. Taip siekiama padidinti mažas pajamas uždirbančių asmenų socialines garantijas. Tačiau yra išimčių, kai toks reikalavimas darbdaviams nėra taikomas. Tokiu atveju asmuo, kas mėnesį uždirbęs tik po pusę MMA, per metus įgys tik pusės metų stažą. Kita vertus, didelis atlyginimas stažo neaugina – įstatymai numato, kad per metus negalima įgyti daugiau nei metų stažą.
Tačiau atlyginimo dydis turi įtakos individualiajai pensijos daliai. Individualiosios pensijų dalies dydį lemia per gyvenimą sukaupti apskaitos vienetai (taškai). Vienas taškas įgyjamas, jeigu žmogus per metus sumoka socialinio draudimo įmokų nuo 12 vidutinių darbo užmokesčių.
Uždirbantis vidutinę algą gyventojas per metus įgis vieną tašką, tas, kurio uždarbis dukart didesnis negu vidutinis šalies darbo užmokestis, įgis 2 taškus, o tas, kuris uždirba tik MMA, kuri šiuo metu sudaro maždaug pusę vidutinės algos – apie pusę taško.
Savarankiškai dirbančių gyventojų pensijos dydis taip pat priklauso nuo sumokėtų socialinio draudimo įmokų. Jie deklaruoja pajamas, nuo kurių sumoka socialinio draudimo įmokas, o įmokų vertės ir pensijos dydžio santykis yra toks pats, kaip ir dirbant samdomą darbą.
- Jei pensijoms mokėti kasmet skiriama maždaug tiek pinigų, kiek dirbantys gyventojai sumoka įmokų nuo atlyginimų, kiek auga mūsų algos, tiek turi didėti ir pensijos? Kaip tai vyksta?
M. Sinkevičius: Pensijos kasmet indeksuojamos tiek, kiek vidutiniškai auga Lietuvos gyventojų atlyginimų fondas. Tai reiškia, jog didėjant bendram visų gyventojų darbo užmokesčio fondui, didėja ir pensijos.
Įvertinti, kaip pensijos dydis priklauso nuo pajamų ir sumokėtų įmokų dydžio kiekvienas gali pats specialioje „Sodros“ skaičiuoklėje. Pavyzdžiui, 2018 metais pensijos buvo indeksuotos (padidintos) maždaug 7 proc. Remdamiesi naujausiais turimais duomenimis, kaip kinta darbo užmokestis, tikimės, kad 2019 m. jos bus padidintos dar maždaug tiek pat.
Kaupimas – galimybė pasididinti pensiją
- Atsakymas į klausimą „Kaip pasididinti savo būsimą pensiją?“ atrodo labai paprastas – papildomai kaupti patiems. Tačiau kokio dydžio turėtų būti išmoka, kad senatvėje galėtume gyventi oriai ir kada reikėtų pradėti kaupti pinigus pačiam?
T. Povilauskas: „Sodros“ užtikrinamos senatvės pensijos ir gyventojo gaunamo darbo užmokesčio prieš išėjimą į pensiją santykis artimiausias kelias dešimtis metų bus mažesnis negu yra dabar, tad nekaupiančio papildomai gyventojo pensija siektų tik apie 30–40 proc. jo buvusių pajamų.
Tačiau tam, kad žmogus senatvėje nepatirtų finansinių rūpesčių, jis kas mėnesį turėtų gauti išmoką, kuri, kartu su „Sodros“ pensija, sudarytų gerokai didesnę dalį buvusių jo pajamų. Todėl papildomai atsidėti lėšų senatvei reikia visiems darbingo amžiaus gyventojams. Kuo anksčiau žmogus pradeda taupyti senatvei ir kuo daugiau sutaupo, tuo menkiau sumažės jo pajamos senatvėje.
- Vienas iš populiariausių kaupimo senatvei būdų yra dalyvavimas II pakopos pensijų kaupimo sistemoje. Nuo ateinančių metų ši sistema gerokai keisis. Ką apie tai turėtume žinoti ir į ką reikėtų atkreipti dėmesį?
T. Povilauskas: Pakeitimams įsigaliojus, jaunesni nei 40 metų dirbantieji, kurie iki šiol nekaupė pensijos II pakopos fonde, bus įtraukiami į kaupimą su galimybe atsisakyti. Taip daroma skatinant gyventojus papildomai taupyti pensijai ir pradėti taupyti kuo anksčiau.
Viena iš klaidų, kurias daro gyventojai – atidėliojimas taupyti senatvei iki vadinamų „geresnių laikų“, kurie dažnai taip ir neateina, nes žmonės visada atranda, kur išleisti pinigus einamiesiems reikalams, todėl šis pakeitimas labai naudingas tiems gyventojams, kurie vis pamąstydavo apie papildomo kaupimo pensijai būtinybę, tačiau apsisprendimą dėl įvairių priežasčių atidėliodavo.
Beje, jei asmuo kurį laiką negauna darbo pajamų, jam įmokos į II pensijų kaupimo pakopą tiesiog nenuskaičiuojamos. O jeigu laikinai pablogėja jo finansinė padėtis, galima apie tai pranešti ir atidėti kaupimą 12 mėnesių. Vyresni nei 40 metų gyventojai, kaip ir iki šiol, galės tapti pensijų kaupimo sistemos dalyviais savo iniciatyva – sudarydami sutartis su pasirinkta pensijų kaupimo bendrove. Labai svarbu tai, kad II pakopos pensijų fondų dalyviams nuo 2019 m. nebebus proporcingai mažinama senatvės pensija, o visos fonduose sukauptos lėšos bus papildomas priedas prie „Sodros“ mokamos pensijos.
Pagal naująją kaupimo formulę gyventojas, kuris iki šiol kaupė pagal vadinamąją formulę 2+2+2, kaupimui skirs 3 proc. darbo užmokesčio prieš mokesčius, skaičiuojant pagal naują darbo užmokesčio apmokestinimo tvarką. Valstybė atitinkamai prisidės suma, kuri lygi 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio šalyje.
Tiesa, kitąmet dėl planuojamo darbuotojo ir darbdavio mokamų mokesčių konsolidavimo, dirbantiesiems pusantro procentinio punkto mažinama mokestinė našta, todėl pensijai kaupti skirti pinigai jų piniginės papildomai nepatuštins. Naujoji pensijų kaupimo sistema bus palanki tiems, kurie norės į savo ateities pensiją investuoti daugiau. II pakopos dalyviai ne tik kaups mokėdami periodines įmokas, bet galės įmokėti papildomai, o už tai iš valstybės susigrąžins atitinkamą dalį gyventojų pajamų mokesčio (GPM).
GPM lengvata išlieka ir kaupiantiems pensiją III pakopos fonduose arba pasirašiusiems investicinio gyvybės draudimo sutartį. Rinkdamasis papildomo kaupimo būdą, žmogus turėtų įvertinti savo tikslus – ar jis nori užsitikrinti periodines išmokas, kurios, tikėtina, bus skirtos būtinoms pragyvenimo išlaidoms, ar sulaukęs pensijos pageidauja gauti vienkartinę išmoką iš III pakopos fondo ir ją investuoti į sveikatą ar buities pagerinimą.
Spręsdami, koks kaupimo būdas tinkamiausias „konkrečiai man“, žmogus turėtų prisiminti dar vieną naujovę, kuri įsigalios nuo 2019 m. Jeigu žmogus II pakopos pensijų fonduose sukaups 3 tūkst. eurų ar mažiau – jam bus išmokėta vienkartinė išmoka. Šie pinigai bus paveldimi. Jei sukaups nuo 3 iki 10 tūkst. eurų, bus mokamos periodinės išmokos. Jos taip pat paveldimos.
Jei žmogus sukaups daugiau negu 10 tūkst. eurų – jis turės įsigyti pensijų anuitetą, o išmokos bus mokamos iki mirties. Gyventojas, sukaupęs daugiau negu 60 tūkst. eurų, galės dalį, viršijančią šią sumą, iš pensijų kaupimo bendrovės gauti vienkartine išmoka. Rekomenduotina, kad gyventojas senatvei sukauptų bent jau minimalią sumą, kurios reikia anuitetui įsigyti tiek II, tiek ir III pakopos pensijų fonduose, nes tai užtikrintų jam stabilias mėnesines papildomas pajamas iki gyvenimo pabaigos.
- Ne visi žmonės sugeba įvertinti, koks fondas jam geriausiai tinka – vieni be reikalo renkasi konservatyvius fondus, kiti – pernelyg rizikingus. Gal įsigaliojus II pakopos pensijų kaupimo reformai, bus aiškiau, kokį fondą pasirinkti?
T. Povilauskas: Paprastai rekomenduojama rizikingesnius fondus rinktis pensiją pradėjus kaupti jaunesniame amžiuje, o artėjant pensijai riziką siūloma mažinti ir pereiti į konservatyvesnį fondą.
Nors pensijų fondų bendrovės visuomet pasirengusios padėti ir patarti kaupimo sistemos dalyviams, šiuo metu artėjant pensiniam amžiui jie patys turi imtis veiksmų, jei nori rizikingesnį fondą pakeisti į konservatyvesnį – nuo jų pačių priklauso, kokius sprendimus ir riziką jie pasirinks.
Tačiau gyventojai tikrai dažnai pasirenka ne tos rizikos lygio pensijų fondą ar paprasčiausiai pamiršta jį laiku pasikeisti. Naujoji sistema išvaduos nuo šio rūpesčio: pensijos nuo šiol bus kaupiamos naujuose gyvenimo ciklo koncepcijos pensijų fonduose. Jokių papildomų veiksmų žmogui atlikti neteks – gyventojo lėšos bus automatiškai perkeliamos į dalyvio amžių atitinkantį pensijų fondą. Nors dirbantiesiems paliekama galimybė ir patiems rinktis rizikingesnį ar konservatyvesnį fondą, pakeitimai leidžia tikėtis, kad neprisiimdami nepamatuotos rizikos ar nekaupdami perdėm konservatyviai, gyventojai sukaups daugiau.
