„Esu nustebęs, ne viešai tokius dalykus reikia aiškintis“, – naujienų portalui tv3.lt sakė Ž. Pavilionis.
Politiko teigimu, vienintelis dalykas, kurio siekė siųsdamas klausimus A. Skaisgirytei – atviro ir nuoširdaus pokalbio su patarėja Užsienio reikalų komitete.
„Apie tam tikrus koordinavimo nesusipratimus, kurie gana plačiai nuskambėjo per visą Lietuvą ir net pasaulį dėl Merkel ir Lukašenkos skambučių. <...> Vis tiek paskutinę minutę autokratinis režimas bandė paveikti Europos Sąjungos sankcijas, dėl kurių labai nuoširdžiai ir aktyviai dirbo ir užsienio reikalų ministras, ir nemažai parlamentarų, kurie turi politinius ryšius vienoje ar kitoje partijoje ar sostinėje“, – aiškino URK pirmininkas.
Ž. Pavilionio tvirtinimu, URK norėjo išsikviesti A. Skaisgirytę ir pasikalbėti, kad tokių nesusipratimų nebūtų ateityje.
„Tų krizių gali būti tiek ir tiek. Sankcijų paketai kuriami, dabar jau šeštas bus, priartės prie vis jautresnių dalykų, jau ir šiandien įvedamos JAV sankcijos Lietuvai labai jautriais dalykais. Labai norėtųsi tos vienybės“, – sakė pašnekovas.
Ž. Pavilionis tikino, kad nesitikėjo, kad vietoje profesionalių Prezidentūros atsakymų, kuriuos būtų buvę galima aptarti su URK nariais, Daukanto rūmai kreipėsi į Seimo etikos sargus dėl konservatoriaus elgesio.
„Jį bandau interpretuoti taip, kad parlamentas ne prie ko toje užsienio politikoje ir tų klausimų užduoti Seimo narys teisės neturi. Nors tai buvo tik klausimai, jokių būdu ne kažkokie kaltinimai. Aš norėjau gauti tam tikrus atsakymus ir pasitarti, kaip tą vienybę užtikrinti.
Vis dar tikiuosi atsakymus gauti, vis dar tikiuosi, kad tas nuoširdus pokalbis tarp mūsų įvyks. Ir kad ateityje mes veiksime vis vieningiau kaip vienas kumštis ar vienas laivas, nes bijau, kad dar laukia ne vienas užsienio politikos rifas priekyje mūsų. Ir ta vienybė yra maksimaliai svarbi, nes vien dėl tos vienybės per tuos tris dešimtmečius pasiekėme.
Būtent ta vienybė yra išskirtinis lietuvių bruožas užsienio politikoje, kad ir kokioms partijoms priklausytume, kad ir kokia būtų valdžių kaita, veikėme pakankamai vieningai strateginiais klausimais. Būtų gerai, kad taip veiktume ir ateityje. Tam vieši aiškinimaisi ar teismai tikrai nepadeda. Nuoširdūs pokalbiai uždarose patalpose paprastai labai padeda“, – naujienų portalui tv3.lt komentavo Ž. Pavilionis.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Dėl Ž. Pavilionio raštų su klausimais A. Skaisgirytei Prezidentūros trečiadienį kanceliarija kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją.
Prezidentūros kanceliarija savo rašte Etikos ir procedūrų komisijai nurodo, kad Seimo komiteto vadovas negali reikalauti atsakymų iš politinio pasitikėjimo pagrindu prezidento patarėja dirbančios A. Skaisgirytės, ir kelia klausimą, ar toks Ž. Pavilionio elgesys atitinka konstitucinę Seimo nario priesaiką.
Ž. Pavilionis raštu į A. Skaisgirytę kreipėsi po Prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos viešų aiškinimųsi, ar apie tuometinės Vokietijos kanclerės Angelos Merkel skambutį Baltarusijos autoritariniam vadovui Aliaksandrui Lukašenkai žinojusi Prezidentūra apie tai informavo Užsienio reikalų ministeriją.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tuomet žurnalistams sakė apie šiuos skambučius sužinojęs ne iš Prezidentūros, o iš užsienio partnerių, ir situaciją pavadino apmaudžia. Prezidento patarėja A. Skaisgirytė interviu Žinių radijui teigė, kad informacija Prezidentūra dalinasi tiek, kiek reikia.
Ž. Pavilionis tuomet paskelbė, kad dėl jos viešų pasisakymų kvies A. Skaisgirytę pasiaiškinti į komiteto posėdį, o vėliau nusiuntė jai klausimus raštu.
Prezidentūra laikosi pozicijos, kad Ž. Pavilionio „oficialūs bei neoficialūs prašymai bei vieši pasisakymai, pasireiškiantys išgalvotos neigiamos informacijos skleidimu ir kišimusi į nepavaldaus valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą, neturi teisėto pagrindo bei nėra motyvuoti, neatitinka Seimo statute apibrėžtų Seimo nario ir atstovaujamo komiteto pirmininko įgaliojimų“.
