Kiek centų galėtų kainuoti maišelis, politikai nesiūlo. Visgi, nors nemažai pirkėjų neprieštarautų susimokėti ir svarsto, kad maišelių imtų mažiau, kiti tvirtina, kad nėra kito pasirinkimo. O kai kurie seimūnai iš įstatymo iniciatorių atvirai tyčiojasi.
Pensininkė Birutė netrukus visgi suskaičiuoja, kiek naujų maišelių atsiplėšė: „12, 14, 16. 16 maišelių. Bulves reikia dėti į tris maišelius, nes jau suplyšo.“
Vilnietė žino apie politikų planus kiekvieną tokį maišelį apmokestinti keliais centais: „Girdėjau, bet iš pensininkų per daug neišplėši. 317 eurų gaunu, ateinu dukart per savaitę. Nežinau, ką tada reikės daryt.“
Dažnas pirkėjas neįsivaizduoja, kaip vaisius, riešutus ar teplius produktus patogiai susidėti išvengiant plastiko:
„Bananams neimčiau, bet mandarinų negali į saują susidėti.“
„Daug. – Ką dedat? – Viską.“
Visgi nemažai žmonių tikina, kad nepyktų, jei kiekvienas maišelis kainuotų:
„Ar mažiau naudotumėt maišelių? – Mažiau, faktas.“
„Kuo mažiau, tuo geriau, gal pradės gaminti popierinius.“
„Logiškai – taip. Reikia rinkti, svarbiausia, nemėtyti.“
Tačiau kitus toks politikų užmojis piktina:
„Man asmeniškai nepatinka. Nes turėsiu mokėt.“
„Jeigu sugalvos alternatyvą, tai prašom. Bet apmokestinti – labai lengvas variantas. Tegul moka žmonės, o mes surasti alternatyvos negalvojam.“
Alternatyvų mažai – smulkiems pirkiniams skirtus medžiaginius daugkartinius maišelius siūlo nedaug prekybos vietų. Dalis popierinių – irgi su plastiku. Prekybininkai aiškina, kad juos galima rūšiuoti ir perdirbti, visgi realybė kitokia – surinkti ir perdirbti juos atsieina brangiau nei pagaminti, taigi neapsimoka.
O žmonių už maišelius sumokėti pinigai tiesiog papildys prekybininkų kišenę. Laisvės partija siūlo vaisių į maišelius išvis nekrauti, viską dėti į vieną daugkartinį. Valdantieji remiasi vieno Estijos prekybos tinklo sprendimu kiekvieną tokį maišelį apmokestinti penkiais centais. Pirkėjų elgesį tai esą paveikė ir per metus gamta apsisaugojo nuo papildomų šešių tonų plastiko maišelių atliekų.
„Dirvožemyje, vandenyje, netgi buvo garsus tyrimas, kur rasta moters placentoje mikroplastiko. Tai įsivaizduokime, kokio lygio tarša“, – teigė Laisvės partijos narė Ieva Pakarklytė.
Jei Seimas projektą palaimintų, nemokamų maišelių neliktų jau nuo kitų metų liepos, o nepaklususiems prekybininkams grėstų baudos iki 3000 eurų.
„Kaina gali būti įvairi, labiau simbolinė, kad žmogus susimąstytų, ar man tikrai maišelio reikia“, – sakė konservatorė Aistė Gedvilienė.
„Aš atsimenu laikus, kai plastiko nebuvo ir kažkaip eidavom, pirkdavom ir gyvenom“, – kalbėjo socialdemokratas Algirdas Sysas.
„Jeigu suprastumėm: jeigu kiekvieną maišelį bent du kartus panaudotume, sumažėtų šiukšlių perpus“, – aiškino liberalas Eugenijus Gentvilas.
Politikai atvirauja ir kiek maišelių patys pasiima parduotuvėse. „Tiesą sakant, ne, mėsos nevalgau, tai teplių produktų nelabai tenka dėtis“, – teigė I. Pakarklytė.
Tačiau daug mėsos suvalgantis Remigijus Žemaitaitis sako – maišelių reikia. „Kas jie ten, veganai, vegetarai ar žolių ėdėjai, tai užtenka Šimašiaus krūmų pavalgyt prisodintų ir visiems baudas suskirti“, – teigė Seimo narys Remigijus Žemaitaitis.
Dalis Seimo narių idėją vadina absurdiška.
„Laisvės partija greitai ir „šikpopierio“ kiekvieną lapelį papildomai apmokestins, nes, neduok Dieve, per daug nuleisti į unitazą, o ten gal ras plastmasės dalelių“, – sakė R. Žemaitaitis.
„Bausti žmones didesniais mokesčiais – greitai už orą turbūt reiks didinti mokesčius. Reikia keistis, bet ne didesniais mokesčiais, geriau tai būtų švietėjiška veikla“, – teigė valstietis Valius Ąžuolas.
Prekybos centrai aiškina – jei Seimas nuspręs, maišelius apmokestins. Tiesa, pirkėjai esą ir patys elgiasi vis sąmoningiau.
„Nuo 2019 m. iki dabar plonų maišelių sunaudojimas sumažėjęs apie 35 proc. Ir žmonių požiūris keičiasi, jie pagalvoja prieš imdami dar vieną maišelį“, – kalbėjo „Maximos“ atstovė Rima Aukštuolytė.
Tiesa, pirkėjų elgesį paveikė ir pandemija – dėl galimybių paso tiesiog sumažėjo ir žmonių srautai parduotuvėse.
