Pagal makroekonominės aplinkos ir stabilumo vertinimą, Lietuva turėtų būti bent jau trečdaliu turtingesnė, nei yra dabar – įsitikinęs ekonomistas Žygimantas Mauricas. Jo teigimu, esame gerai padarę savo namų darbus – įsivedę eurą, valstybės skola yra maža, mokestinė aplinka pakankamai stabili, tačiau nepakankamai gerai išnaudojame savo potencialą, kurį per turimą gerą ekonominę bazę reikėtų toliau auginti.
„Lietuva per trejus metus padvigubino aukštos pridėtinės vertės paslaugų eksportą. Šioje srityje prisivijome Latviją ir Estiją, nors daugelį metų gerokai atsilikdavome. Dabar minimaliai pavyko aplenkti Latviją, taip pat minimaliai atsiliekame ir nuo Estijos. Prie pozityvių Lietuvos rodiklių šioje srityje prisidėjo ir tai, kad teigiamus rezultatus ir pridėtinę vertę pradėjo nešti ir Kaunas (anksčiau tai buvo kone vien tik Vilniaus miestas), tad IT sektoriaus perspektyvas Lietuvoje vertinu labai pozityviai“, – sako ekonomistas.
Krizė IT sektorių aplenks
Technologijos vis glaudžiau susiderina su kitais sektoriais ir įgalina šiuos paslaugas teikti visiškai kitokiais būdais, nei tai buvo daroma iki šiol. „Gyvename dar vienos pramonės revoliucijos amžiuje, kurios šaknys pirmiausia glūdi Vakarų pasaulyje bei Kinijoje. Būtent dėl stipraus IT sektoriaus augimo, šie pasaulio regionai atsparesni ekonominėms krizėms kur kas labiau nei kiti. JAV auga sparčiausiai iš visų išsivysčiusių valstybių, prognozuojama, kad čia 2020 metais jos bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2 proc., kai Europos Sąjungoje – 1 proc.“, – sako Ž. Mauricas.
Daugiau nei dešimtmetį pažangią programinę įrangą JAV rinkai kuriančios įmonės Lietuvos padalinio vadovas teigia, kad nepaisant vis didesnių užsakymų ir pripažinimo tarptautinėje arenoje, vis dėlto ekonominiai procesai natūraliai skatina atsigręžti į procesų brandumą ir komandų stiprinimą.
Iššūkius kels konkurencija dėl specialistų
Ekonomistas pabrėžia, kad nors kitais metais investicinė aplinka Lietuvoje ir bus palanki pritraukti dar daugiau užsienio investuotojų, o darbo taip pat tik daugės, vis dėlto esama ir tokių faktorių, kaip darbo užmokesčio naštos augimas bei darbuotojų trūkumas, kurie neišvengiamai turės įtakos IT sektoriaus perspektyvoms.
„Visų pirma, trūksta darbuotojų. Antra, jų vertė brangsta, o tai įneša tam tikro nestabilumo į visą situaciją, kadangi jaunesni specialistai ganėtinai dažnai keičia darbo vietą. Trečia, labai svarbu turėti gerą strategiją emigracijos klausimu. Darbdaviai iš užsienio dažnai taikosi ir į lietuvius, kurie mokslus baigė užsienyje, tad aktualus išliks ir mokslo kokybės Lietuvoje klausimas. Žinoma, darbo užmokesčio klausimu esame patrauklesnė šalis nei, pvz., šiaurės Europos valstybės. Jeigu pavyks išspręsti darbo jėgos klausimą, potencialo Lietuvai pritraukti tokių investicijų yra labai daug“, – įsitikinęs Ž. Mauricas.
Potencialas tapti Europos IT traukos centru
Mauricas pabrėžia, kad nors Lietuvos IT sektorius Europoje dar nelyderiauja, tačiau nebesame tokie ženklūs autsaideriai, kokie buvome anksčiau. Norinti šioje srityje užsitikrinti geras pozicijas, reikia ne tik prilygti visiems kitiems rinkos žaidėjams, tačiau taip pat būti ir kuo nors geresniems nei visi kiti.
„Šia prasme labai svarbi yra mokestinė aplinka, pvz., nereikėtų kelti pelno mokesčio, taip pat svarbus yra darbo jėgos apmokestinimo klausimas. Nereikėtų užsižaisti ir su progresiniais mokesčiais, kadangi tai tiesiogiai atsilieptų mūsų šalies šansams IT sektoriuje. Tačiau šiuo metu esame labai konkurencingi. Norint pasiekti proveržį, reiktų efektyviai susidoroti su būtent šiais iššūkiais – investuoti į švietimą, palaikyti patrauklias mokestinę, teisinę, bei nuosavybės apsaugos bazes, galiausiai, sugalvoti būdą, kaip talentus ne tik pritraukti, bet ir išsaugoti“, – vardija Ž. Mauricas.
Ekonomistas įsitikinęs, kad jei Lietuva sugebės IT talentus pritraukti atgal į gimtinę ar užtikrinti kokybišką IT specialistų parengimą bei išsaugojimą šalies viduje, tuomet IT sektoriaus perspektyvos mūsų šalyje išliks labai didelės.
„Lietuva, bendrąja prasme, yra tokioms investicijoms palanki, kadangi galime pasiūlyti pigesnį nei kitur nekilnojamąjį turtą, gerą kultūrinį gyvenimą, ypač palyginus su pietų šalimis – antai Lisabona jau praktiškai palaidojusi viltis tapti reikšmingu IT centru, kadangi NT kainos vidurkis ten yra maždaug 6 tūkstančiai eurų už kvadratinį metrą.
Jei šalies turizmo sektorius pakankamai stiprus, jis automatiškai užkelia NT kainą ir dėl šios priežasties IT specialistai (ypač iš kitų šalių) paprasčiausiai neranda, kur galima būtų gyventi už patrauklią kainą. Tad natūralu, kad šalys, kuriose turizmas nėra tokia didelė sritis, šioje situacijoje išlošia. Variantų, ką reikėtų daryti toliau, tikrai yra, tačiau lengva nebus ir reikia būti pasiruošus atkakliai vykdyti užsibrėžtus strateginius tikslus. Viskas priklauso nuo prioritetų, kuriuos pasirinks Lietuva. Palikus prioritetus tokius, kokie jie dabar, augimas IT sektoriuje išliks tikrai nemenkas, tačiau galima jį dar padidinti. Vis turime neišnaudoto potencialo – pvz., Krokuva turi žymiai didesnę IT specialistų bendruomenę ir daugiau IT paslaugų centrų nei Vilnius“, – dėstė Ž. Mauricas.
