Pramoga negali kenkti – tą lyg ir supranta visi. O kur kreiptis, matant pažeidimą, kai pats zoologijos sodas nenori girdėti pastabų? Portalo tv3.lt žurnalistai lankėsi Klaipėdos zoologijos sode, kurį dar 2001 m. įkūrė Edvardas Legeckas.
Bizonams – bandelės su šokoladu
Vos įėjus pro zoologijos sodo vartus, pasitinka svarbi informacija ir taisyklės lankytojams. Į akis krenta ne viena griežta frazė: „Įėjimas yra mokamas ir dėl kainų nesiderama. Nuolaidos jokios netaikomos!“, „Būkite geri, savo pyktį ir priekaištus pasilaikykite savyje, neišreikškite jo kitiems žmonėms“ ir pan.
Sunku nepastebėti ir pavienių lankytojų, kurie gyvūnus šeria slapta iš rankinių ištrauktu maistu, kiti tai daro legaliai – nusipirkę kibirėlį su duona ir batonu. Kasoje sėdinčios moterys trumpai nurodo: „duokite tiems, kas ės“. Tik ar visiems yra gerai gauti tos duonos ir batono. Visgi, vaikštant zoologijos sode ir dairantis į gyvūnus, akys užkliūna už jų pašaro. Du dažniausiai matyti dalykai – arbūzai ir saldžios bandelės, nors blyneliai ir torto likučiai – taip pat gulėjo ne viename narve.
Iš senolių išminties dar žinoma, kad riekelė duonos buvo laikoma skanėstu karvei ar arkliui. Bet kaip su laukiniais gyvūnais? Susisiekus su sodo direktoriumi E. Legecku paaiškėjo, kad nurašyti maisto produktai: duona, vaisiai, daržovės ir kita atkeliauja iš prekybos centrų „Iki“. Jis ir patvirtino, kad miltiniai produktai duodami visiems žolėdžiams.
„Dar žiūrima, kaip kas priima tą maistą. Pavyzdžiui, kupranugariai nelabai tinka, jiems paleidžia vidurius. Duona nėra pilnavertis maistas, nes žinom, kokią ją dabar kepa. Tai duodam traiškytus grūdus, žymiai tai yra geriau. Bet kadangi tos duonos yra, kažkam ją vis tiek turim suduoti.
Mes nenorim leisti lankytojams šerti atsineštu maistu, bet negalim juk visų rankinių patikrinti. Mes prašom, jeigu jau duonos ar morkų atsivežė, kad susidėtų į kibirą, nors praktiškai jie visi slepia. Tada pas gyvūnus patenka plastikiniai maišeliai, o tai dar blogiau“, – sakė E. Legeckas.
Paklaustas, ar teko nubausti lankytojus už tokį elgesį, E. Legeckas tikino, kad blogiausia yra dėl to, jog Lietuvos lankytojai turi netinkamus įpročius. „Nuolat sakome, įspėjame, bet nesimuši su jais, jie atvažiavo pailsėti. Lankytojų nenubausi, mus tik baudžia. Pavyzdžiui, kai išmušė vaikas stručiui akį ir kai kiti mato ją supūliavusią, kaltina mus nepriežiūra, nors mes gydom. Pas mus lankytojų mentalitetas kitoks, kiek aš užsienio zoologijos soduose būnu, nėra to, kad žmogus paskaitęs, ko negalima daryti, vis tiek elgtųsi. O pas mus nė tvorų, nė užrašų nepaiso“, – sakė sodo įkūrėjas.
Maistą atiduoda ir netikrina
Bendradarbiavimą ir paramą zoologijos sodui patvirtino ir prekybos tinklo IKI viešųjų ryšių vadovė Berta Čaikauskaitė. „Esame vienintelis prekybos tinklas Lietuvoje, neprekiaujantis paskutinę dieną galiojančiais maisto produktais, o atiduodantis juos didžiausiam šalyje labdaros ir paramos maistu fondui – „Maisto bankui“.
Bendradarbiavimas su Klaipėdos zoologijos sodu vyksta jau daugiau nei 10 metų. Tai yra vienas iš mūsų įgyvendinamų projektų, kurio metu atiduodame praktiškai viską, kas netinka „Maisto bankui“, tačiau tinka gyvūnų šėrimui. Tarp atiduodamų produktų yra mėsos ir duonos gaminiai, bandelės, vaisiai bei daržovės. Produktus atsiimti Klaipėdos zoologijos sodo darbuotojai atvyksta praktiškai kiekvieną dieną.
Atskiri patikrinimai dėl perduodamų maisto produktų Klaipėdos zoologijos sodui nėra atliekami, tačiau visuomet reaguojame į gavėjų skundus. Džiaugiamės, kad per visą bendradarbiavimo laikotarpį, nesame gavę jokios neigiamos informacijos dėl netinkamai perduodamų maisto produktų“, – nurodė B. Čaikauskaitė.
Pikti lankytojai ir jauni skundikai
Pasak jo, taisyklėse įrašyta frazė apie komentarų pasilikimą sau skirta piktiems žmonėms, kurie tik sugadina nuotaiką aplinkiniams ir skundžiasi dėl nepagrįstų dalykų. „Kokie du procentai piktų, dauguma moka džiaugtis, nei skundus rašo, nei scenų nekelia. Kai yra keli žmonės per dieną, jie pasėja blogą nuotaiką. Pavyzdžiui, aš iš vis į teritoriją negaliu eiti, kai yra lankytojų, nes visada bus tokių, kurie elgiasi ne taip, kaip reikia.
Skundus ar komentarus rašo tie žmonės, kurie neturi iš vis supratimo apie gyvūną. Netgi įstatymuose yra tokių dalykų įrašytų, kurių natūralioje aplinkoje net nebūna. Mes darom, kad būtų gražu. Skundus rašo dažniausiai rašo tie, kurie jau gauna pastabą dėl elgesio. Tie kovotojai dažniausiai būna jauni žmonės, studentai, kurie daug laiko, bet jie nurimsta, kai atsiranda šeima ir kiti rūpesčiai“, – tvirtina E. Legeckas.
Jo įsitikinimu, žmonės savo norų skųsti ir ieškoti problemų, kur jų nėra, atsisakytų vos gavę finansinės naudos, gal net akcijų. Kaip pavyzdį, jis prisiminė ką tik Lietuvoje nuskambėjusius skandalus su kankintomis vištomis, medžių saugojimu Kaune ir paliktu šuniu vidury laukų.
Palygino Kauno ir Klaipėdos zoologijos sodus
Gyvūnų globėjų asociacija, veterinarijos gydytoja Jurgita Gustaitienė portalui tv3.lt pasakojo, pati palygino du didžiausius Lietuvos zoologijos sodus. Apsilankyti juose paskatino ir viešojoje erdvėje matomos pastabos bei skundai.
„Jeigu sąlygos Klaipėdoje būtų tikrai prastos, tai nesiveistų gyvūnai, nesidaugintų ten, bet aš to kankinimo nepastebėjau. Visgi, pati esu vadovė ir žinau, kiek ir kaip kainuoja įrengti viską. Klaipėdoje, kiek žinau, žmogus viską daro iš savo lėšų. Jeigu Kauno zoologijos sodas gauna didžiulį finansavimą, tada jį uždaryčiau. Bet jeigu jie gauna vienodą finansavimą, tada jau galbūt daugiau pastebėjimų galima išsakyti. Lyginau šiuos sodus kaip gyvūnų mylėtoja, veterinarijos specialistė, susidurianti su intrigomis.
Lietuvoje gyvūnų gerovė eina neteisingu keliu ir turime apie tai kalbėti. Prieglaudų steigiasi, bet gyvūnų globojamų nemažėja. Bet kas yra puolami: ar kada nors puola tokias įstaigas, kur dauguma gyvūnų iškart užmigdomi, kurie tyliai dirba su tūkstančiais gyvūnų ir be jokių sutarčių, kur ištisi kapinynai yra elektra užmuštų gyvūnų? Tokių pavyzdžių net keliuose miestuose išvardyti galima“, – vardino J. Gustaitienė.
Tačiau paklausta apie gyvūnų maitinimo ypatybes, ji neslėpė nuostabos. Pirmiausiai jai užkliuvo E. Legecko mintis, kad „reikia kažkam atiduoti gautus produktus“.
„Jie juk gali tuos batonus ir bandeles atiduoti kitiems globos namams. Kaip specialistė pasakysiu, kad toks maistas - nieko gero, nes jų net virškinimo sistema kitokia, nepritaikyta tokiam maistui, neturi būti kaip pagrindinis maistas. Neturėtų taip būti, galvojant apie taisyklingą gyvūnų maitinimą, nors aišku, dar nuo gyvūnų priklauso. Tačiau bandelės su šokoladu – tikrai mažai kam gali tikti.
Prekybos tinklai, iš tiesų, dar turi tokį reikalavimą, kad arba reikia paimti viską, arba neduos nieko. Patys dažnai galvojame, ką daryti kai gaunam tikrai šunims netinkamą maistą, tada ieškome, kam sušerti“, – sakė specialistė. Ji prisiminė ir kitą jai protu nesuvokiamą ir žmonių bei garsenybių pamėgtą „pramogą“ – fotografavimąsi su tigriukais. Specialistė pabrėžė, kad neturėtų iš laukinių gyvūnų pinigai yra daromi.
Pranešimų sulaukia nuolat
Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė portalui tv3.lt tvirtino, kad nuolat sulaukia neigiamų pranešimų apie minėtą zoologijos sodą.
„Gauname pranešimus apie blogas gyvūnų laikymo sąlygas ar netinkamą veiklą su gyvūnais. Esame ne kartą patys rašę atsakingoms valstybinėms institucijos, užfiksavę prastas sąlygas nuotraukose. Žinau, kad neseniai sodo savininkas buvo baustas už vilkų netinkamas laikymo sąlygas ir šiuo metu jis bando panaikinti skirtą nuobaudą teismuose.
Dėl šėrimo batonais – šerti subproduktais, gautais iš prekybos centrų, valgyklų ir pan., yra dažna šio sodo praktika, kai siekiama sutaupyti gyvūnų gerovės sąskaita. Bet, kad įrodyti, jog tai kenkia gyvūnams, reikėtų žinoti ar batonai ir pan. yra nuolatinis gyvūnų racionas. Jei taip, tuomet tai analogiška kai šuniui kaime pila visokias atliekas tik tam, kad jis turėtų ką paėsti.
Bet kitas klausimas ar tai yra tas maistas, kurį turėtų kasdien gauti gyvūnas. Kiekvienas gyvūnas, ypač laukinis, turi turėti racioną, kuris yra būdingas tai rūšiai gyvenant natūraliai gamtoje. Laukiniai gyvūnai, juk suprantame, kad gamtoje jie neėstų vien batoną ir kitas atliekas.
Deja, būdami uždaryti nelaisvėje, jie yra visiškai priklausomi nuo juos laikančio žmogaus „smegenų funkcionavimo“ ir požiūrio. Dažnai, kaip ir minėjau, tikslas šerti atliekomis atsiranda taupant gyvūnų išlaikymo išlaidas tų pačių gyvūnų gerovės sąskaita. Daug pažangių zoologijos sodų yra atsisakę ir savo veikloje uždraudę gyvūnų šėrimą subproduktais“, – tvirtino B. Kymantaitė.
