brigita kymantaitė

Lietuvos zoologijos soduose gaišta ir dingsta šimtai gyvūnų. Taip tvirtina gyvūnų teisių gynėjai ir atskleidžia liūdną situaciją. Pasak jų, zoologijos sodai tampa gyvūnų veisyklomis, kuriose gyvūnai esą nesulaukia pagalbos ir galimai yra nužudomi, kad vėliau juos būtų galima parduoti juodojoje rinkoje. Zoologijos sodų atstovai atkerta gyvūnų teisių gynėjams – stebėtis, kad gyvūnai apskritai gaišta, yra absurdas.

Lietuvoje naminės katės kasmet nužudo mažiausiai milijoną paukščių. Taip skaičiuoja ornitologai ir piktinasi, kad paukščiai žūsta dėl to, kad žmonės palieka savo gyvūnus be priežiūros, tad specialistai ragina bent pavasarį, paukščių perėjimo metu, laikyti kates namie, o lauke vedžioti su pavadėliais. O viename Vokietijos mieste valdžia ėmėsi ir griežtesnių ribojimų – iki rugpjūčio uždraudė išleisti augintinius iš namų.

Laidoje „Karštai su tv3.lt” bandyta išnarplioti itin painų milijoninį Lietuvoje įsikūrusį šunų veisimo tinklą bei atsakyti į klausimą – ar tai paprasčiausias apsileidimas, ar sistemingos skirtingų asmenų ir institucijų sąmokslo dalis? Laidos svečiai sutiko, jog tai – iš tikrųjų itin didelio mąsto operacija.  Laidoje dalyvavo aplinkos ministras Kęstutis Mažeika ir Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė, gyvūnų teisių gynėja Brigita Kymantaitė.

Šį pirmadienį aktualijų laida „Karštai su tv3.lt“ nagrinėjo ypač didelį atgarsį visuomenėje sukėlusią temą – nelegalios šunų veisyklos. Laidos svečiai – aplinkos ministras Kęstutis Mažeika ir Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė, gyvūnų teisių gynėja Brigita Kymantaitė – diskutavo, ar nelegalios veisyklos yra tik apsileidimas, ar milijoninis verslas.

Vyriausybėje sėkmingai kelią prasiskynė laukinės gyvūnijos įstatymo pakeitimo projektas, kuris uždraus cirko gyvūnų, dramblių, tigrų, liūtų, lokių ir kitų žvėrių pasirodymus. Aplinkos ministerija aiškina, kad tokia veikla – gyvūnų išnaudojimas ir kankinimas. Ir tai nėra vienintelis bręstantis naujas draudimas, taip pat norima uždrausti gyventojams lesinti laukinius paukščius.

Iš „Ažuolyno meškučių cirko“ savininko Nikolajaus Zobovo valdų dingo jam priklausanti meška Kvina. Visai netrukus gyvūnas turėjo būti perkeltas į Europoje esantį meškų rezervatą. Šiuo metu pas Zobovą vis dar likusi meška Vipas. Meškos dingimo istorija sulaukė ir aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos dėmesio. Trečiadienį jis inicijavo tarnybinį tyrimą visoms gyvūno dingimo aplinkybės išaiškinti. Spėjama, kad meška gali būti neteisėtai išvežta į užsienį arba pabėgusi į laisvę, o gal net numarinta.

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika trečiadienį inicijavo tarnybinį tyrimą dėl dingusios Nikolajaus Zobovo valdomo „Ąžuolyno meškučių cirko“ meškos. „Man kelia susirūpinimą, kaip tiek laiko specialistai, inspektoriai, tarnybos, kurios turi visus įrankius, vilkino situaciją ir galiausiai veiksmai nevyksta. Mes turime atsakyti visuomenei, kas čia buvo padaryta blogai“, – BNS sakė K. Mažeika. Tyrimo metu bus vertinamas Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojo Andriaus Kairio elgesys.

Nepaisant to, kad žmonių, neabejingų gyvūnų gerovei yra išties nemažai, kartais užtenka vieno sunkiai suvokiamo poelgio, kad imtų svirti rankos. Štai Kėdainiuose paskutinis įvykis išties verčia kraipyti galvą – gyvūnų gerovės tarnybos „Pifas“ savanorė, vykdama į iškvietimą, kad paimtų beglobį šunį, pakeliui pamatė šokiruojantį vaizdą – kritusį arklį, kuris lig šiol nėra utilizuotas. „Kai vyksti paimti šuns, bet pamatytas pakeliui vaizdas šokiruoja.

Apie zoologijos sodus viešojoje erdvėje galima rasti ne vieną nuomonę ir paviešintą skandalą. Netgi gatvėje paklausti žmonės turi skirtingą nuomonę: gerai ten gyvūnams ar tai tik jų kankinimas, pataikaujant žmonėms, tenkinant jų pažinimo poreikius. Pramoga negali kenkti – tą lyg ir supranta visi. O kur kreiptis, matant pažeidimą, kai pats zoologijos sodas nenori girdėti pastabų? Portalo tv3.lt žurnalistai lankėsi Klaipėdos zoologijos sode, kurį dar 2001 m. įkūrė Edvardas Legeckas.

Nors specialistai įspėja apie rizikas, tačiau noras įsigyti augintinį pigiau dažnai nugali: šuniukų be dokumentų pardavinėjimas Lietuvoje toliau klesti. Karčią pamoką gavo ir Kristina Ratkevičiūtė-Tatorienė, nusipirkusi Jorkšyto terjerą be dokumentų, kuris po savaitės nugaišo. „Kadangi aš nesiruošiu šuns vesti į parodas, nutarėme jį pirkti be dokumentų. Man nesvarbu parodos, man svarbu augintinis, kad galėčiau jį mylėti. Tad radau skelbimą ir važiavome į Šiaulius pirkti gyvūno.

Visuomenei nerimstant dėl skurdžių zoologijos soduose laikomų laukinių gyvūnų sąlygų, Aplinkos ministerija prašoma peržiūrėti šiuo metu galiojančius minimalius laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje reikalavimus. Nevyriausybinė Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija (LGTAO) kreipėsi į Aplinkos ministeriją prašydama atsižvelgti į pažangių šalių praktiką ir atskirų laukinių gyvūnų rūšių poreikius bei nustatyti daug aukštesnius laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje standartus.

 Gyvūnų globos organizacijoms raginant Vyriausybę kuo skubiau patvirtinti Gyvūnų augintinių registro įsteigimą, Žemės ūkio ministerija sako, kad jos ir visuomenininkų pozicija dėl augintinių žymėjimo mikroschemomis sutampa. Ministerijos projektą dėl tokio registro steigimo Vyriausybė svarstė rugpjūtį, bet sprendimą atidėjo, kilus diskusijų dėl išlaidų, kurias žymėdami mikroschemonis visas kates, šunis ir šeškus patirtų jų šeimininkai.

 Žmonės, namuose laikantys egzotinius augintinius, labiau rizikuoja savo sveikata, tvirtina visuomenės sveikatos specialistai. Tokie augintiniai perneša zoonozes – ligas ar infekcijas, kurias gyvūnai perduoda žmonėms. Net 72 proc. šių ligų kyla būtent iš laukinių gyvūnų. Namuose laikomi egzotiniai augintiniai yra patikimas mikrobų prieglobstis. Todėl parsinešdami namo tokį augintinį kartu galimai atsigabenate ir „Trojos arklį“ – zoonozę.

Jungtinės Karalystės gyvūnų gerovės tarnybų Lietuvoje atliktas tyrimas atskleidžia neteisėtą jaunų Lietuvoje veisiamų šunų išvežimo į JK schemą taip pažeidžiant gyvūnų gerovę, nusižengiant Lietuvos įstatymams bei nuslepiant mokesčius. Tyrimo rezultatus pristatys ir pakomentuos Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjas Egidijus Mecelis.

Š.m. rugpjūčio 24-25 d. pajūrio miestuose vyks renginiai, skirti atkreipti dėmesį į atsakingą elgesį su naminiais gyvūnas „Būk atsakingas šeimininkas“. Kasdien pėsčiomis įveikdami po 30 kilometrų Lietuvos pajūrio, grupė savanorių iš įvairių Lietuvos gyvūnų globos ir apsaugos organizacijų nuo penktadienio iki sekmadienio sieks tokiu būdu šviesti visuomenę apie atsakingą augintinio įsigijimą, laikymą ir priežiūrą.

Vilniaus miesto Kalvarijų turgavietėje draudžiama prekiauti gyvūnais, kadangi tai prieštarauja Lietuvos ir Europos gyvūnų gerovę saugantiems teisės aktams. Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija (LGTAO) kreipėsi į Vilniaus savivaldybę bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos skyrių su prašymu imtis priemonių kuo skubiau pašalinti prekybos gyvūnais turgavietėse pažeidimus. Taip siekiama mažinti šiuo metu nekontroliuojamą gyvūnų dauginimo ir benamių gyvūnų skaičių.

Pirmą kartą, minint Pasaulinę gyvūnų globos dieną, visuomenei bus pristatytos „kačių kavinės“, skirtos benamių katyčių maitinimui viešose vietose. Dauguma jų patyrė žmogaus išdavystę ir, tapusios nebereikalingos, buvo išmestos į gatvę. Ta proga spalio 4 dieną, sekmadienį, Vilniuje Sereikiškių parke organizuojamame renginyje „Padėk surasti man namus“ moksleivių pagamintos šėryklos bus perduotos miesto seniūnams, o vėliau bus pastatytos viešose, su seniūnijomis suderintose vietose Vilniuje.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas uždrausti šerti gyvūnus viešosiose vietose prieštarauja įstatymui, teigia Lietuvos teisininkų draugijos Jaunųjų teisininkų skyrius.