Pasak jos, panašu, kad vasariški orai įsitvirtino, ir gana ilgam. Šilumos tikrai užteks, tik ramaus, gražaus, ilgoko lietaus laukiantiems – gerų žinių kol kas nėra.
Virš Skandinavijos ir šiaurės vakarinės Rusijos sausas anticiklonas įsitvirtino, vėliau jis į pietryčius trauksis, bet liks netoli mūsų. Virš Vidurio Europos audringas ciklonas, vardu Lisa I ir II- oji kol kas „darbuojasi“. Mums šiek tiek labiau pasisekė, kad esame tik šių dviejų sistemų sandūroje, toliau nuo atmosferos frontų ir didesnių audrų.
Kiek gaivesnis rytinių krypčių vėjukas pora dienų pūs, trumpas lietus, ar liūtys su perkūnija, daugiausia dienomis, nulis. Savaitės pabaigoje vėjai jau bus silpni, tik per perkūniją kartais stipresni gūsiai įsisuks. Panašūs, šilti, su trumpu lietumi ir perkūnijomis, orai išliks ir kitą savaitę.
Kadangi perkūnijos vis dunda, tad trumpa istorija iš senolių patirties, kaip nuo jos apsisaugoti. „Kai, einant per laukus ar miškus, yra didelis griaustinis – žaibai pliekia, perkūnas spiria, – tai reikia apsižiūrėti savo kišenes. O moteriškės tuokart negali eiti atsikaišiusios sijonus. Kišenėse turi būti kas nors įdėta – skudurėlis ar kas kitas. Jei jau nėra ko, tai reikia įsidėti kokių žolių ar lapų.
Vieną kartą einąs žmogus tuščiomis kišenėmis, o čia griaustinis griaunąs ir griaunąs, ir žaibai vis apie jo nosį pliekią ir pliekią. Jis žegnojąsis ir žegnojąsis, poterius vis kalbąs ir kalbąs, bet nieko negelbią, ir gana. Sumanęs savo kišenes apsigraibyti – vienoje ir radęs rupūžę. Tą išmetęs laukan. Ką tik kelius žingsnius nuo jos paėjęs – tuoj į ją spyręs Perkūnas. Tai taip jis ir palikęs gyvas.
Kokie orai laukia?
Ketvirtadienį, gegužės 23-osios nakties pradžioje trumpai nulis, daugiausia pietvakariniuose, pietiniuose rajonuose, dieną vėl trumpas lietus, įdienojus jau su perkūnija nulis. Vėjas rytų, pietryčių naktį 6–11 m/s, dieną 8–13 m/s, per perkūniją gūsiai 15–18 m/s. Naktį 12–15, dieną 22–27 laipsnių karščio.
Penktadienį, gegužės 24 d. protarpiais palis, dieną vėl su perkūnija. Vėjas pietryčių naktį 7–12 m/s, dieną 5–10 m/s. Naktį 13–16 laipsnių, dieną 22–26.
Šeštadienį, gegužės 25-osios naktį be ženklesnio lietaus, dieną protarpiais, su perkūnija palis. Vėjas pietryčių 4–8 m/s. Naktį 12–15, dieną 23–28 laipsnių karščio.
Sekmadienį, gegužės 26-osios naktį be ženklesnio lietaus, dieną protarpiais, su perkūnija palis, daugiausia vakariniuose, pietvakariniuose rajonuose. Vėjas pietryčių 4–8 m/s. Naktį 13–15, dieną 21–26 laipsnių šilumos.
Pirmadienį, gegužės 27-osios naktį nedidelis lietus gali nulyti, dieną vėl gausokai su perkūnija nulis, daugiausia vakariniuose, šiaurės vakariniuose rajonuose. Vėjas nepastovus 4–8 m/s. Naktį 11–13, dieną 21–26 laipsnių, vėsiausia vakariniuose rajonuose.
Antradienį, gegužės 28 d. palis, daugiausia dieną ir su perkūnija, labiausiai tikėtina vėl vakariniuose, šiaurės vakariniuose rajonuose. Vėjas nepastovus 4–8 m/s. Naktį 12–15 laipsnių, dieną 24–27, vakariniuose rajonuose 19–23 laipsniai šilumos.
Trečiadienį, gegužės 29-osios naktį be ženklesnio lietaus, dieną vėl gali trumpai, su perkūnija nulyti. Vėjas nepastovus 4–8 m/s. Naktį 12–14, dieną 21–26 laipsnių šilumos.
Lenkijoje po didžiulės krušos gatvės virto šerbeto upėmis
Pirmadienį vakarinėje Lenkijoje po didžiulės krušos gatvės virto šerbeto upėmis. Klimatologas paaiškino, kaip tai nutiko ir ko galime tikėtis Lietuvoje.
Pirmadienį vakarinėje Lenkijos dalyje, Gniezno mieste (netoli Poznanės), fiksuota gausi kruša. Žemė pasidengė itin storu ledėkų ir lietaus vandens sluoksniu, todėl gatvės skambiai pavadintos šerbeto upėmis.
Kaip praneša Lenkijos kanalas „TVP World“, vietos ugniagesiai gelbėtojai reagavo į šimtus iškvietimų. Dėl audros kai kur įgriuvo stogai, užtvindyta dalis pastatų.
Pasak Lenkijos žiniasklaidos, perspėjimai dėl sunkių oro sąlygų taip pat galiojo Mažojoje Lenkijoje ir Palenkės regione.
Klimatologas Arūnas Bukantis: tai neįprastas reiškinys
Klimatologas Arūnas Bukantis sako, kad tokia stipri kruša yra neįprastas reiškinys. Jis galėjo susidaryti iš pietų slenkant ciklonui.
„Tai neįprastas reiškinys, bet procesai būdingi ciklonui, kuris slinko nuo Viduržemio jūros į šiaurę rytine Europos dalimi. Lenkijoje tuo metu formavosi labai galingi konvekciniai debesys, kurie pasiekia net 10–11 km aukštį. Iš tokių debesų pasipylė stiprios liūtys ir kruša“, – paaiškina klimatologas.
Nors tokie reiškiniai lokalūs, jie nėra išimtiniai. Anot klimatologo, vasarą gana dažnai susidaro konvekciniai debesys, o jeigu iš jų kartu su kruša pasipila didelis kiekis lietaus, gali susidaryti tokios šerbeto upės kaip Lenkijoje.
„Šie reiškiniai visada būna nedidelėse teritorijose, jie gali apimti tam tikrą liniją. Apskritai jie dažniausiai pasireiškia židiniais. Dėl to ir Lietuvoje sekmadienį krito kruša. Buvo panašūs procesai“, – teigia A. Bukantis.
Tačiau Lietuvoje sekmadienį ir pirmadienį iškritę krituliai nebuvo Lenkiją užklojusio ciklono pasekmė. Pasak klimatologo, Lietuvoje kruša ir lietus krito iš kamuolinių debesų židinių, kurie formuojasi esant palankioms sąlygoms (įkaitus žemės paviršiui, esant mažų gradientų laukui). Tuomet oro srautai kyla į viršų, ten formuojasi debesys, o juose nedideliais plotais pasiskirsto lietus, kruša, formuojasi žaibai.
Ar Lietuvoje sulauksime galingos krušos?
Nors kaimynai lenkai tiesiog braidė ledėkuose, A. Bukantis nuramina, kad Lietuvoje tokio masto kruša vargu ar pasirodys.
„Kuo toliau į šiaurę, tuo tokių reiškinių tikimybė mažesnė. Tada ir kamuoliniai debesys nebūna tokie stori ir vandeningi. Dėl to Lenkijoje sulaukti tokių reiškinių yra didesnė tikimybė“, – teigia klimatologas.
Tiesa, ir kruša, ir liūtys kasmet būna ir Lietuvoje, tik ne taip gausiai. Mat tikimybė, kad pas mus krušos ledėkai užtvindys ištisas gatves, yra maža.
„Kruša kris, bet tikrai ne tokiais kiekiais“, – patikina A. Bukantis.
Vis tik pernelyg atsipalaiduoti nereikėtų. Pasak klimatologo, krušos sezonas tęsiasi nuo balandžio antros pusės iki spalio mėnesį. Daugiausiai krušos atvejų būna gegužės–birželio mėnesiais, o liepą–rugpjūtį jų šiek tiek sumažėja.
Be to, šiltuoju metų laiku susidarantys konvekciniai debesys dažniausiai atsineša visą kraitį nemalonių reiškinių.
„Konvekciniai debesys turi sau būdingus reiškinius, tai yra stiprios liūtys, škvalas, kruša ir žaibai. Jeigu kamuolinis debesis yra storas, galingas, kartu gali pasireikšti visi keturi reiškiniai. Kartais iškrenta tik stiprios liūtys be žaibų.
Priklauso nuo to, ar atmosferoje yra pakankamai vandens, kuris orui kylant į viršų kondensuojasi ir papildo vandens kiekį atmosferoje, ir nuo atmosferos cirkuliacijos, iš kur atslinkę oras ir ar jis vandeningas, ar šiltas, ar yra palankios sąlygos jam kilti į viršų.
Jeigu visi išvardyti veiksniai yra palankūs konvekcinių debesų formavimuisi, tada juos turime labai galingus ir su pavojingais reiškiniais“, – komentuoja A. Bukantis.
