Teisme narpliota istorija sugrąžina į 2019-siuos. Kaltinamasis Tomas D. (vardas pakeistas – aut. past.) buvo apkaltintas sunkiu savo žmonos sveikatos sužalojimu. Bylos duomenimis, 2019 m. kovo 18-ąją, per konfliktą namuose vyras žmonai tyčia sudavė smūgius kumščiais į veidą, kitas kūno vietas.
Tada smurtautojas mažiausiai 5 kartus spyrė moteriai į pilvo sritį. Dėl smūgių plyšo tulžies pūslė. Tada kraujas ir tulžis išsiliejo į pilvo ertmę. Taip vyras sukėlė savo žmonai sunkų, pavojingą gyvybei, sveikatos sutrikdymą. Tačiau moteris neskubėjo kreiptis į medikus.
Nustatyta, kad po kurio laiko, jau vykstant ikiteisminiam tyrimui, per dar vieną konfliktą vyras tyčia įkando žmonai į dešinio žando sritį. Tuo padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą. Vėliau jis dar ir trenkė moteriai į veidą. Po smūgio iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Tad smurtas tęsėsi net ir įsikišus teisėsaugai.
Skaudi moters gyvenimo istorija
Viename kaime gyvenanti moteris teisme pasakojo, kad smurto išvakarėse ji viešėjo pas seserį. Tuo metu ji dar buvo santuokoje su savo vyru, nors šis, pasiėmęs bendrą sūnų, jau kurį laiką glaudėsi pas savo mamą.
Tą dieną sutuoktinis namuose pasirodė su anyta ir sūnumi, nukentėjusios vyru. Jis ėmė prašyti kortelės, nes norėjo nupirkti jogurto. Nukentėjusioji kortelės jam nedavė. Tada jis ėmė jai grasinti, apipylė galvą kečupu, spyrė į koją ir kumščiu sudavė į pilvą.
Konfliktas prasidėjo kambaryje, tada nukentėjusioji nuėjo į virtuvę ir ten jis pradėjo ją mušti. Kaltinamasis spardė ją koja ir daužė kumščiu, nukentėjusioji parklupo, nes labai skaudėjo, ji negalėjo atsistoti.
Greitosios pagalbos moteris iškviesti neprašė. Po to ji išvažiavo kartu su sutuoktiniu pas jo mamą. Ten vyras davė vaistų nuo skausmo, po to dar leido nuskausminamuosius. Situacijai negerėjant, nukentėjusioji paprašė iškviesti greitąją pagalbą.
Moteris pasakojo, kad kaltinamojo motina liepė nekviesti greitosios, nes kaltinamasis yra teistas, o pati nukentėjusiąją mokė meluoti ir sakyti, kad ją kažkas sumušė.
Anot nukentėjusiosios, anyta pristojo prie jos ir pabrėžė, kad tik nesakytų, jog sumušė būtent jos sūnus. Esą liepė meluoti, kad sumušė kiti asmenys. Patarė nesakyti, jog pati susimušė, nes niekas tuo nepatikėtų. Galiausia sutuoktinis vis dėlto greitąją pagalbą iškvietė.
Nukentėjusiosios medikai klausė, kas atsitiko, tačiau jai tuo metu buvo gėda ir sunku, todėl ji teisybės iš pradžių nesakė. Apie viską ji papasakojo tik praėjus keletui dienų po atliktos operacijos.
Vykstant ikiteisminiam tyrimui, anot moters, sutuoktinis nebeleido jai matytis su sūnumi. O sykį jis buvo įsibrovęs į jos namus naktį, tuomet moteris pabėgo bei iškvietė policiją. Moteris pasakojo, kad kitą kartą sutuoktinis buvo atsiklaupęs ant kelių ir prašė atleidimo, bet ji nesutiko ir liepė jam išeiti.
Moteris prisiminė, kad buvo gavusi iš sutuoktinio grasinančių, šlykščių žinučių. Nors tai buvo rašyta iš sūnaus telefono, tačiau ji buvo tikra, kad žinutes rašė būtent sutuoktinis. Ji neabejojo, kad sūnus yra nuteiktas prieš ją, nes vaikas minėjo, kad jei tėtį pasodins, tai su ja nebebendraus.
„Sūnus sakė, kad atsiimčiau pareiškimą, nes priešingu atveju niekuomet negrįš pas mane“, – skausmingus vaiko žodžius prisiminė motina. Moteris pasakojo, kad santuokoje su vyru pragyveno 10 metų.
Moteris pasakojo, kad kaltinamasis ir anksčiau yra smurtavęs prieš ją, tačiau ji dėl to į policiją nesikreipė. Tai, kad ją kaltinamasis mušė dėl neduotos kortelės matė ir sūnus, ir kaltinamojo motina.
Sutuoktinio sužalota moteris pateikė civilinį ieškinį dėl 5 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo. Teisme moteris prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad buvo sužalota, kentė didžiulius skausmus, norėjo net numirti, vežant į ligoninę buvo labai išsigandusi, po operacijos vėl kentė skausmus, prarado darbingumą. Iki dabar kankina nerimas, geria raminančius vaistus, dar ir dabar bijo kaltinamojo.
Vyras kaltę verčia alkoholiui
Kaltinamasis Tomas D. teisme kaltu neprisipažino. Vyras paaiškino, kad tuo metu jis su sūnumi gyveno pas savo motiną, nes ši tuo metu sirgo. Anot jo, nukentėjusioji tuo metu girtavo. Įvykio dieną jis iš ryto nuvežė sūnų į mokyklą.
Apie 13 valandą jis savo mamą nuvežė pas gydytojus, po to pasiėmė sūnų iš mokyklos ir visi kartu nuvyko pas žmoną į kaimą. Kambaryje rado lovoje gulinčią girtą nukentėjusiąją. Ji buvo susivėlusi, kalbėjo nerišliai.
Kaltinamasis su mama išsivirė kavos. Tada iš lovos atsikėlė nukentėjusioji, matėsi, kad ji sužalota, sumušta. Paklausus, kas atsitiko, ji pasakė, kad ją kažkas sumušė ir nieko daugiau konkrečiai neaiškino.
Vyras pasakojo, kad siūlė iškviesti greitąją pagalbą, tačiau nukentėjusioji atsisakė, nes yra girta, negražiai atrodo, tačiau neneigė, kad jai skauda. Po to, kaltinamasis ją parsivežė pas savo mamą. Nukentėjusioji užlipusi į antrą aukštą atsigulė.
Kaltinamasis teigė, kad vis užeidavo pasiteirauti dėl jos sveikatos, nukentėjusioji skundėsi skausmais, tačiau prieštaravo, jog būtų iškviesta greitoji pagalba. Vėliau, pamatęs, kad nukentėjusiosios sveikatos būklė prastėja, kaltinamasis iškvietė greitąją pagalbą ir nukentėjusioji buvo išgabenta į ligoninę.
Tomas D. pasakojo, kad su nukentėjusiąja nesutaria jau nuo 2015 metų. Visos problemos kyla dėl jos piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais. Anot vyro, ji geria kelis kartus per mėnesį po kelias dienas ištisai. Tiek pats kaltinamasis, tiek ir jo mama prašydavo nukentėjusiosios liautis gerti, ji buvo vežama gydytis, tačiau niekas nepadėjo.
Kodėl ligoninėje ji pasakė, kad tai kaltinamasis ją sumušė, Tomas D. atsakyti negalėjo. Nukentėjusiajai kaltinamasis jau anksčiau yra minėjęs, kad skirsis. Tada nukentėjusioji jam pasakė: „tu su manimi gražiai neišsiskirsi“.
Kai skyrėsi nukentėjusiosios sesuo, tai ji savo vyrą apkaltino, kad šis ją sumušė. Todėl, anot Tomo D., dabar taip pat susiklostė analogiška situacija.
Vyras paaiškino, kad jis ikiteisminio tyrimo metu nenorėjo duoti paaiškinimų, nenurodė visų liudytojų dėl to, kad nepasitiki policija. Anksčiau turėjo su jais reikalų, todėl esą yra užsitraukęs jų „rūstybę“.
Be to, pas jį į namus buvo atvykę kažkokie žmonės, kurie grasino ir perdavė nuo nukentėjusiosios brolio „linkėjimus“, vėliau Tomas D. esą buvo užpultas ir sumuštas. Tačiau dėl to jis niekur nesikreipė.
Slėpėsi pas socialinę darbuotoją
Teisme taip pat liudijo tuo metu socialinės pagalbos centre dirbusi moteris. Ji pasakojo, kad nukentėjusiajai buvo nustatyta alkoholio problema, vaiko nepriežiūra, šeima tuo metu skyrėsi, todėl su ja tekdavo daug bendrauti.
Moteris jai skundėsi, kad vyras ją persekioja, braunasi į namus, neduoda ramybės. Mano, kad vyras norėjo ją susigrąžinti, todėl ir persekiojo.
Vieną dieną liudytoja buvo darbe, pas juos tuo metu buvo kavos pertraukėlė. Liudytoja tarpduryje pamatė išsigandusią nukentėjusiąją, kuri pasakė, kad vyras ją atsivijo į seniūniją.
Tada socialinė darbuotoja ją nusivedė į savo darbo kabinetą ir laukė, kas toliau bus. Per langą matė, kaip moters sutuoktinis įėjo į seniūnijos pastatą, tačiau pas ją neužėjo, nes, matyt, nežinojo kurios durys.
Prieš tai jau buvo pasitaikęs smurto atvejis, sutuoktiniui buvo nustatytas apribojimas, uždrausta artintis prie nukentėjusiosios, todėl liudytoja iškvietė policiją.
Teismo verdiktas
Teismas nusprendė pripažinti Tomą D. kaltu dėl visų jam pareikštų kaltinimų. Dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo vyrui paskirta 4 metų įkalinimo bausmė. Dėl dviejų fizinio skausmo sukėlimo epizodų atitinkamai 7 ir 9 mėnesiai.
Paskirtos bausmės buvo subendrintos dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu bei paskirtas 4 metų laisvės atėmimas. Prie šios bausmės dar pridėtas pusmetis ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės. Tad už grotų smurtautojas turėtų praleisti 4 metus ir 6 mėnesius.
Taip pat nuspręsta priteisti iš Tomo D. 1652 eurus gydymo išlaidų atlyginimo Kauno teritorinės ligonių kasos naudai.
Nukentėjusiosios civilinis ieškinys taip pat buvo patenkintas visiškai. Moteriai iš nuteistojo priteista 5 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos galėjo būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui. Naujienų portalo tv3.lt duomenimis, ta teise buvo pasinaudota, todėl paskirta bausmė dar neįsiteisėjo.
