„Pamatysime, koks bus efektas. Čia tam tikras iššūkis, nes tą padarė viena atskira grupė. Jeigu kiekviena grupė kabins savo atminimo lentas, tai mes galime susilaukti labai įvairių (lentų – ELTA)“, – šeštadienį žurnalistams Nepriklausomybės aikštėje teigė V. Landsbergis.
ELTA primena, kad penktadienį, 1941 metų Birželio sukilimo išvakarėse, Nacionalinio susivienijimo iniciatyva ant sostinėje esančio Vilniaus apygardos teismo pastato buvo pakabinta kontraversiškai vertinamam pulkininkui K. Škirpai skirta atminimo lenta.
Kaip Eltai teigė šiai partijai atstovaujantis Vytautas Sinica, šis veiksmas buvo atliktas kaip pilietinio nepaklusnumo akcija ir su miesto savivaldybe suderintas nebuvo.
Eltos kalbinta Vilniaus miesto savivaldybės Istorinės atminties komisijos pirmininkė, savivaldybės tarybos narė Kamilė Šeraitė-Gogelienė tvirtino, kad be leidimo pakabinta atminimo lenta, skirta K. Škirpai, bus numontuota.
Politikės teigimu, Istorinės atminties komisija dėl K. Škirpos asmenybės vertinimo kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC), tačiau išvados iki šiol nėra gavę.
„Šitai lentai galioja ir priimtas įstatymas, kuris draudžia viešose erdvėse propaguoti totalitarinius režimus. Dėl nevienareikšmiško K. Škirpos asmenybės vertinimo kreipėmės į komisiją, kuri vertina tokius objektus. Kai būtume gavę jų išvadą, tada būtume svarstę tos lentos kabinimo klausimą“, – Eltai penktadienį tvirtino K. Šeraitė-Gogelienė.
Anksčiau pateiktose LGGRTC išvadose dėl K. Škirpos įvertinamas svarbus jo indėlis priešinantis sovietų okupaciniam režimui, tačiau pabrėžiama, jog 1940–1941 metais jo veikloje „būta ir antisemitizmo apraiškų“.
Škirpa Kazys 1895 02 18Namajūnai (Saločių vlsč.) 1979 08 18Vašingtonas (1995 perlaidotas Kaune, Petrašiūnų kapinėse), Lietuvos karo veikėjas, diplomatas. Pulkininkas (1926). 1916 mobilizuotas į Rusijos imperijos kariuomenę baigė Petergofo karo mokyklą. 1917 lietuvių karinių dalinių Rusijoje vienas organizatorių. 1918 viduryje pirmasis savanoriu stojo į Lietuvos kariuomenę, dalyvavo Nepriklausomybės karo kovose su Sovietų Rusijos kariniais daliniais, bermontininkais ir Lenkijos kariuomene. Būdamas Vilniaus karo komendanto padėjėju (faktiškai ėjo komendanto pareigas) 1919 01 01 su kitais savanoriais Gedimino pilies bokšte iškėlė tautinę vėliavą. 1920–21 Steigiamojo Seimo atstovas, priklausė Lietuvių socialistų liaudininkų demokratų partijos frakcijai, 1921 mandato atsisakė.
Kazys Škirpa (Vytauto Didžiojo karo muziejus)
K. Škirpa (penktas iš kairės) su Lenkijos užsienio reikalų ministerijos, prezidentūros ir Lietuvos pasiuntinybės Lenkijoje (antras iš kairės – sekretorius J. Kairiūkštis) darbuotojais įteikęs nepaprastojo ir įgaliotojo ministro skiriamuosius raštus prezidentui I. Mościckiui (1938 03 31, Varšuvos karalių pilis; Nacionalinis skaitmeninis archyvas)
1922 baigė Aukštuosius karininkų kursus Kaune, 1925 – Belgijos karo akademiją. 1925 Generalinio štabo Antrojo skyriaus, 1926 Vyriausiojo kariuomenės štabo viršininkas. Pradėjo pertvarkyti kariuomenę, parengė mobilizacijos planą. Priešinosi 1926 Gruodžio septynioliktosios perversmui. Nuo 1927 dirbo diplomatinį darbą Vokietijoje, 1928–37 karo atašė. 1937–38 Lietuvos atstovas Tautų Sąjungoje, 1938 03–12 nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Lenkijoje, nuo 1939 – Vokietijoje. 1939 Lietuvos Vyriausybę ragino jėga atsiimti Vilnių ir Vilniaus kraštą. 1940 06 SSRS okupavus Lietuvą Berlyne su kitais suorganizavo Lietuvių aktyvistų frontą. 1941 antisovietinio Birželio sukilimo vienas rengėjų; jam prasidėjus Lietuvių aktyvistų fronto paskelbtas Lietuvos laikinosios vyriausybės ministru pirmininku (Vokietijos valdžia neleido išvykti iš Berlyno, taikė namų areštą). 1940–41 K. Škirpos viešuose pasisakymuose ir veikloje būta antisemitizmo apraiškų. 1944 memorandume Vokietijos vyriausybei siūlė Lietuvos valdymą perleisti lietuvių vyriausybei, dėl to 06 14 suimtas, internuotas.
1946 išvyko į Airiją, nuo 1949 gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose, dirbo Kongreso bibliotekoje Vašingtone. Veikė lietuvių organizacijose, 1957–58 Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto komisijos pirmininkas.
Svarbiausi veikalai: Sukilimas Lietuvos suverenumui atstatyti: dokumentinė apžvalga (1973), Lietuvos nepriklausomybės sutemos (1938–1940): atsiminimai ir dokumentai (išleistas 1996).
Vyčio Kryžiaus 5 (1919) ir Vytauto Didžiojo 3 (1935) laipsnio ordinai.
