Konservatorių senbuvė, buvusi Seimo pirmininkė Irena Degutienė sako nesuprantanti tokio G. Landsbergio elgesio su seneliu, nes taip demonstruojama nepagarba V. Landsbergiui, kaip pirmajam atkurtos Lietuvos vadovui ir kaip seneliui.
„Tai yra tikrai nepagarba visais aspektais. Tiek kaip iškiliam mūsų politikui V. Landsbergiui, pirmajam atkurtos valstybės vadovui. Ir jeigu žmogiškai, tai senelio ir anūko santykis. Taip niekas nesielgia. Man tai yra svetima gėda, nemalonu buvo skaityti, galvojau, negi galima šitaip elgtis? Kažkaip toks elgesys nepuošia pirmiausia paties G. Landsbergio, nekalbu jau apie apie jo, kaip partijos vadovo, įvaizdį. Tikrai man tai nepriimtina“, – portalui tv3.lt sakė I. Degutienė.
„Taip neturėtų būti. V. Landsbergis yra mūsų garbės pirmininkas, pirmasis partijos pirmininkas, daug valstybei padaręs ir pirmas atkurtos Lietuvos vadovas. Tai vien jau iš pagarbos G. Landsbergis neturėtų taip šnekėti. O kitas dalykas, aš nesuprantu tokių anūko ir senelio santykių. Be abejo, kartų skirtumai egzistuoja, bet galima būtų neviešai aiškintis ir jau vien iš pagarbos seneliui. Man atrodo, kad toks anūko elgesys nepriimtinas“, – pridūrė konservatorė.
Sekmadienį ginčas tarp dviejų Landsbergių – senelio ir vaikaičio – įvyko tarybos posėdyje ir už jo ribų, nes vyresnysis Landsbergis paragino konservatorius skirti dėmesį etinei transformacijai, perdėtai nesigirti baltumu ir pūkuotumu bei pasiūlė buvusiai socialinės apsaugos ir darbo ministrei Monikai Navickienei nedraugauti su sukčiais. Tuo tarpu jaunasis G. Landsbergis į tai atkirto, kad būdamas Europos Parlamento nariu pats profesorius V. Landsbergis naudojo Europos Parlamento išlaidas reprezentacijai.
„Tai nieko naujo, tai tiesiog emocijos. Jaunasis Landsbergis trūks plyš turi įrodyti savo, nesvarbu, kas priešais stovi – ar prezidentas, ar patriarchas, kas tik nori, tiesiog viskas turi būti pagal jį. Šitas žmogus yra labai emocingas ir reaktyvus“, – svarstė vienas konservatorius.
Ką tiksliai pasakė Vytautas Landsbergis?
V. Landsbergis įvairiuose partijos susibūrimuose dažnai pasako savo nuomonę ir neretai tai būna vienintelė šiek tiek kritiška nuomonė. Tarkime, vyresnysis Landsbergis prieš metus labai ragino Ingridą Šimonytę pergalvoti savo nuomonę dėl atsistatydinimo bei labiau vadovautis valstybės interesais, o ne emocingomis nuomonėmis. Kiti konservatoriai vengia kalbėti kritiškai, nes bijo susilaukti partijos vadovybės atsako, tuo tarpu V. Landsbergis neturi, ko prarasti, jo politinė karjera yra praeityje.
„Reikia, kad mūsų partija tam etikos dėmeniui skirtų didelį pirmaeilį dėmesį, svarstytų politikos ir šiais etikos klausimus, kaip prioritetinius, o ne rūpestį galimais postais ir kaip tuos postus pasiekus. Ar laiminam Lietuvos politikus „Tegul dirba savo naudai“? Ne, Lietuvos tėvynės himnas ne toks, nors darbai – dažnai tokie. Vertybinė užsienio politika, iš kurios nesiliauja tyčiotis populistai oponentai, ir padorus elgesys namie, kaskart pasižadant eiti keliais dorybės – tai nuolatinis išmėginimas vardan tos Lietuvos, kurios lyg norime“, – sekmadienį kalbėjo V. Landsbergis.
„Kai pasidairai, visos mūsų vadinamos krizės kyla iš mūsų pačių silpnybių ir nedorybių. Kažkodėl nedorybės keliai patrauklesni. Žengėme jais gana patenkinti, nebent apsižvalgydami, ar pirmaujame. Todėl prie visų pirmininko minėtų transformacijų, kurios vyksta ir kurios reikalingos, ir laukiamos be galo reikalinga etinė transformacija. Ji reikalinga ir Europai, ir mums. Čia mūsų realios problemos ir nesu įsitikinęs, kad visai neturime jokių šansų prarasti vertybinį požiūrį. Pasitaiko. Ypač individualiame lygmenyje. Todėl nereiktų per daug girtis, kad mes tokie labai balti ir pūkuoti“, – tęsė patriarchas.
„Štai vos prieš metus nugriaudėjo valdininkų savišalpos krizė. Bylos eina. Na, savišalpa, mat iš savo valstybės aruodo. Iš kur daugiau? Beje, jau atsišaukė ir senieji papročiai, tarybinė paprotinė teisė. Semk, brolau, brigadininke, iš Europos kolūkio. O čia jau – visai ne nuodėmė, tik apsukrumas, todėl nekenkia nei prestižams, nei karjeroms. Vincas Kudirka papasakotų mums apie Sintautų vieškelį ir jo kasmetinį remontą, tikrą korupcinių činovnikų gėrybės šaltinį, mat sutaisius vieškelį vienąsyk tinkamai, nebereikėtų po žiemos remontuoti iš naujo. Ir ši valdiška karvutė užtrūktų. Semk tad iš valstybės aruodo, kiek lenda. Tikrai apsidžiaugiau anuomet išgirdę Ingridos žodį: „Neėmiau tų lėšų nė cento ir jokių čekiukų problemos neturiu“, – toliau kalbėjo konservatorių buvęs lyderis.
„Kad taip visi mūsų partijoje būtų pasitarę dėl elgesio. Nebūtų gviešęsi kai kurie influenceriai, intrigantai iš karto palaidoti tą Vyriausybę ir partiją jų pačių rankomis. Karštomis atsistatydinti dėl paveldėtos komunarų machinacijos. Gerai, kad Ingrida susivokė. Deja, savivaldybininkų dauguma tada nubalsavo net neatsiprašyti tautos, dėl tokio kai kurių saviškių gobšumo, užtai Vyriausybė buvo gudriai stumiama į savižudybę, galėjome jau būti išnykę. Tokios mūsų realios detalės“, – teigė V. Landsbergis.
Po kelių minučių politikas iškėlė klausimą, ar ne čia pat ir atsainumas požiūryje į sveiką protą ir padorumą. Šiuo atveju jis iškart perėjo prie skandalo, kuris ištiko buvusią konservatorių ministrė M. Navickienę.
„Tad pamokėlė ir patarimas Monikai Navickienei bei kiekvienam: nedraugauk su sukčiais ir nesinaudok jais. O kur jūsų šeimos galva, tėvelis Navickas? Kuris normaliai stotų greta klimpstančios žmonos ir tartų, tai aš apmokėjau jos ir vaikų bilietus, viešbučius, atstokite nuo mano Monikos. Deja, standartai ne tie. Labiausiai man gaila vaikų. Gaila ir įskaudintos Ingridos“, – sakė V. Landsbergis.
Anūkas atkirto kaip reikiant
Po posėdžio, paprašytas įvertinti V. Landsbergio kritiką dėl etikos reikalų partijoje ir kad tam reiktų skirti esminį dėmesį, vaikaitis G. Landsbergis buvo gana aštrus.
„Ne pirmas kartas. Aš tik manau, kad yra kažkur etapas, kai profesoriui reikėtų atminties supurtymo. Atsimenu dar tada jį mačiau Europos Parlamente, tai tos išmokos lygiai taip pat buvo naudojamos ir parlamentinės lėšos Europos Parlamento nebuvo jam svetimos. Tai nežinau“, – atrėžė G. Landsbergis.
„Kažko labai specifiško sunku pasakyti, vis tiek žmogus yra nutolęs nuo kasdienio bendruomenės darbo, daugiau iš antraščių gal susidaro nuomonę, nieko labai šokiruojančio neišgirdau“, – pridūrė konservatorių lyderis.
Ne pirmas kartas: uždaruose posėdžiuose dar baisiau
Tai nėra pirmas kartas, kai abu Landsbergiai aštriai susiginčija. Kai Lietuvą krėtė čekučių skandalas ir G. Landsbergis su I. Šimonyte sugalvojo keistąją schemą – paskelbti pirmalaikius Seimo rinkimus arba atsistatydina visa Vyriausybė – V. Landsbergis bandė sulaikyti kolegas nuo tokio žingsnio, bet prezidiumo posėdyje buvo iš esmės apšauktas anūko.
„Ramu nebuvo. Abu Landsbergiai riejosi tarpusavyje, man buvo net nemalonu. Gabrielius rovėsi ant senojo Landsbergio, maždaug gal ten tavo patarėjai gali tau padėti susigaudyti, tas atgal...“, – apie emocijas 2023 m. birželio mėnesį vykusiame prezidiumo posėdyje pasakojo vienas konservatorius.
V. Landsbergis manė, kad priešlaikinių rinkimų idėja yra karščiavimasis arba Dievo varymas į medį, jis ragino nelikti klaidoje bei neįvaryti į krizę tiek visos valstybės, tiek Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų. Tuo metu jaunasis Landsbergis tuomet seneliui atšovė, jog jis negali kvestionuoti I. Šimonytės išsakytų argumentų ir kad gal tegul jam patarėjai geriau paaiškina apie tai, kas čia vyksta.
Abu giminaičiai susivaidijo, kieno patarėjai geresni, kieno – blogesni, nes V. Landsbergis manė, jog planą dėl pirmalaikių rinkimų surezgė G. Landsbergio bendražygiai Jonas Survila ir Andrius Vyšniauskas.
2023 m. gegužės mėnesio pabaigoje vykusiame nuotoliniame prezidiumo posėdyje, kai taip pat buvo kalbama apie pirmalaikius rinkimus, V. Landsbergis buvo nutildytas išjungiant jo mikrofoną ir palydint G. Landsbergio replika, jog senelį jis mielai išklausysiantis, bet per Kalėdas. Apie tai rašė portalas lrytas.lt.
