Nutraukti 2018 metais „Lietuvos geležinkelių“ sudarytą sutartį su „Belaruskalij“ gali būti skausminga: nuostoliai įvairiais vertinimais galėtų siekti nuo 0,5 iki 3 mlrd. eurų, kai konsoliduotas kitų metų Lietuvos valstybės, savivaldybių, „Sodros“ bei sveikatos draudimo fondo išlaidos sudaro 21,4 mlrd. eurų.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų garbės pirmininkas, užsienio reikalų ministro senelis Vytautas Landsbergis siūlo nutraukti sutartį su „Belaruskalij“ nepaisant grasinimų nuostoliais, nes juos tikriausiai dar turėtų priteisti tarptautinis arbitražas. Be to, politikas nemano, kad iš pareigų turėtų trauktis užsienio reikalų ministras G. Landsbergis ar susisiekimo ministras M. Skuodis.
„Aš jų nesuprantu“, – sakė V. Landsbergis, paklaustas apie ministrų pasirengimą trauktis.
Siūlo nutraukti sutartį, nepaisant nuostolių
„Tai jeigu sutartis negali būti lengvai nutraukiama, bet ji gali būti sunkiai nutraukiama. Aš girdėjau, kad reikės nuostolius dengti, tai gerai, galima svarstyti. Jeigu reikia nutraukti, tai gal reikia sunkiai, bet nutraukti. Aš taip žiūrėčiau, o ne skubėčiau, kad ministrai žinojo, jie kalti, jie turi atsistatydinti. Per daug sukelta nervų“, – pridūrė konservatorių patriarchas.
JAV sankcijas Baltarusijos valstybinei įmonei „Belaruskalij“ įvedė 2021 metų rugpjūčio 9 dieną, bet sudarė sąlygas užbaigti esamus sandorius iki 2021 metų gruodžio 8 dienos. JAV taikomos sankcijos nėra privalomos Lietuvos įmonėms, tačiau Lietuvos valdantieji sukūrė iliuziją, kad Lietuva turi būtinai palaikyti sankcijas.
Pavyzdžiui, Seimo Užsienio reikalų komiteto nariai paskelbė viešą pareiškimą, kuriuo sveikino JAV sankcijas trąšų gamintojai „Belaruskalij“ ir teigė, kad Lietuva „privalo nedelsiant nutraukti „Belaruskalij“ produktų tranzitą per mūsų šalies teritoriją“.
Tuo tarpu savo raštuose Užsienio reikalų ministerija apie sankcijas nuo rugpjūčio atsakydavo taip: „JAV sankcijos nėra privalomos Lietuvos fiziniams ir juridiniams asmenims, tačiau jų nesilaikymas gali sukelti neigiamų pasekmių. Užsienio reikalų ministerija visada rekomenduoja Lietuvos subjektams atidžiai įvertinti visas rizikas bei susilaikyti nuo sandorių su asmenimis/įmonėmis, esančiais sankcijų sąrašuose“.
Konservatorių politikos mohikanas V. Landsbergis sako, kad Lietuva turėtų kelti bylas dėl Aleksandro Lukašenkos režimo padarytų nuostolių Lietuvai ir neįsibaiminti iškart, kai tik pagrasinama nuostoliais nutraukus sutartį.
„Jeigu JAV nori, kad mes pritaikytume tas sankcijas, o kaina didelė, tai galbūt JAV gali prisiimti dalį ir tos kainos. Reikia dirbti, tai politinis darbas“, – aiškino politikas.
Jis taip pat kritikavo valstybinę įmonę „Lietuvos geležinkeliai“, kuri lapkričio mėnesį gavo avansą iš „Belaruskalij“ už trąšų gabenimą per Lietuvą. Politikas šią įmonę buvo linkęs vadinti „valstybe valstybėje“.
„Yra perspėjimas, kad situacija yra sunki ir Lietuvai pritaikant sankcijas bei nutraukiant kalio vežimą bus iškelti dideli reikalavimai. Bet jie dar neiškelti. Jais gąsdinama, kad jūs turėsit mokėti daug nuostolių. Na, kai pareikš, o mes tuo tarpu galime aiškintis, o gal Jungtinės Valstijos gali prisidėti, jeigu mes palaikome jų paskelbtą sankcijų politiką. Tai gal galima pasidalinti tuos nuotolius? Net jeigu tarptautinis arbitražas priteis“, – svarstė V. Landsbergis.
Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis teigė, kad nutraukus sutartį nuostoliai galėtų siekti apie 0,5 mlrd. Eurų, bet per metus „Belaruskalij“ perveža apie 3 mlrd. eurų vertės produkcijos, tad nuostoliai gali būti ir arti šios sumos. Sutartis reikalauja kitą šalį apie pokyčius įspėti prieš 12 mėnesių.
G. Landsbergis aiškina žinojęs tik apie atliktą avansinį apmokėjimą rugsėjo mėnesį, o apie lapkričio mėnesio esą nieko nežinojo.
Susisiekimo ministras M. Skuodis pasakojo iš pradžių manęs, kad finansų institucijos pritaikys sankcijas „Belaruskalij“, kaip ir dera, todėl nesant apmokėjimų nebus galima vežti per Lietuvą trąšų. Tačiau, pasak ministro, lapkričio pabaigoje „Lietuvos geležinkeliai“ jį informavo apie gautą avansinį apmokėjimą už trąšų vežimą po gruodžio 8 dienos. Apmokėjimas įvykdytas už 2-3 mėnesius į priekį.
„Iki paskutinės minutės tikėjomės išspręsti per sutartį, bet to nepavyko“, – teigė M. Skuodis, kuris trąšų gabenimą sako norintis nutraukti. Esą tai galėtų padaryti Seimas arba Vyriausybė priimdami įpareigojantį sprendimą.
Politologas Janeliūnas: valdantieji problemas sukūrė patys
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Tomas Janeliūnas teigia, kad pagrindinė Vyriausybės ir valdančiųjų problema yra pernelyg didelis lūkesčių sukėlimas, esą tuoj nubausime Baltarusiją ir nebegabensime trąšų per Lietuvą, bei nesugebėjimas to įgyvendinti.
„Man atrodo, kad didžiausia problema, jog Vyriausybė ir atskiri politikai sukėlė pernelyg didelius lūkesčius, kad mes tuoj tuoj nutrauksime visą prekybą ir susitarimus su Baltarusija ir nuo gruodžio 8 dienos per Lietuvą niekas nebevažiuos ar bent jau trąšos nebevažiuos. Tas lūkesčių kūrimas buvo gal net nesąmoningas, bet šalia to trūko labai elementarios komunikacijos paaiškinant, kad amerikiečių sankcijos Lietuvos įmonėms negalioja ir kad tai neturi tiesioginės įtakos tam, ar mes nutrauksime ar nenutrauksime trąšų gabenimą per Lietuvą. Buvo sukurti lūkesčiai, kad jeigu jau mes sveikiname amerikiečių sankcijas, taip jų laukiame, tai ir patys pulsime jas įgyvendinti. Kai to neįvyko, pradėjo kilti detalės, kaip ten buvo su tais mokėjimais, kas žinojo ar nežinojo, tai ir prasidėjo eskalacija“, – sako politologas.
Pasak profesoriaus, iš esmės valdantieji patys sukūrė problemą pernelyg daug kalbėdami apie vertybinę užsienio politiką, sveikindami JAV sankcijas ir pažadėję prisidėti prie šių sankcijų, nors tai nebuvo būtina, mat JAV sankcijos yra pirminės, o ne antrinės.
„Rezultate paaiškėjo, kad viena kalbame, o realybė yra kitokia, tik dabar pradedame aiškinti, kad mes neturėjome to padaryti“, – teigia T. Janeliūnas.
Paklaustas, ar tai liudija kompetencijos stoką, politologas su tuo sutiko: „Aš manau, kad taip. Kažkurioje vietoje buvo elementarus pražiūrėjimas“. Jis svarstė, kad galbūt Susisiekimo ministerija „pamiršo“ kitoms ministerijoms ir politikams išplatinti žinią, jog lūkesčius dėl trąšų gabenimo nutraukimo reiktų mažinti.
