Didžiausias vaidmuo reaguojant į galimas diversijas bei sulaikant įtariamus laivus tektų Valstybės sienos apsaugos tarnybai, taip pat antiteroristinių operacijų rinktinei „Aras“ bei Lietuvos kariuomenei, trečiadienį pranešė Vyriausybės kanceliarija.
„Plane numatytos konkrečios atsakomybės institucijoms bei suderinti reagavimo, sprendimų priėmimo ir veiksmų algoritmai, gavus signalą apie infrastruktūros pažeidimą“, – teigiama pranešime.
Krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas sakė, kad institucijos į sabotažo aktus paprastai reaguoja greitai.
„Turime incidentų, įvykių, tam tikrų sabotažo veiksmų ir į juos iš tikrųjų pakankamai gerai šiai dienai reaguojame. Kuo daugiau bus tokio tarpinstitucinio koordinavimosi, tuo būsime atsparesni ir tvirtesni“, – po komisijos posėdžio žurnalistams sakė T. Godliauskas.
„Reaguojame į situaciją ir trikdį, kuris atsiranda kritinėje infrastruktūroje. Tai tiesiogiai įtakoja mūsų susisiekimo, energetinio domeno dalį. Vienareikšmiškai turime reaguoti“, – pridūrė jis.
Pasak G. Palucko, povandeninės energetinės infrastruktūros saugumas yra kritiškai svarbus ne tik energetine, bet ir nacionalinio bei regioninio saugumo prasme.
„Stiprindami bendradarbiavimą ir sinergiją su sąjungininkais, tuo pačiu darome ir nacionalinius namų darbus. Mūsų žingsniai efektyvina ir mūsų institucijų bendradarbiavimą užkardant bandymus trikdyti energetinę infrastruktūrą Baltijos jūroje, ir kuria atgrasymą tokio pobūdžio veiklom“, – pranešime teigė G. Paluckas.
Planas parengtas pastarąjį pusmetį fiksavus ne vieną povandeninės infrastruktūros pažeidimą Baltijos jūroje: sausio pabaigoje pažeistas Latvijos valstybinio radijo ir televizijos centro ryšio kabelis, per Kalėdas – kabelis „Estlink 2“ tarp Suomijos ir Estijos. Anksčiau yra nukentėję ryšio kabeliai tarp Švedijos ir Lietuvos, Suomijos ir Vokietijos.
Vyriausybinė komisija siūlo reakcijos į tokius pažeidimus laiką sutrumpinti iki vienos valandos. Sprendimą priimtų vidaus reikalų ministras.
Planą dar turės patvirtinti Vyriausybė, o galutinį jo projektą iki vasario 28 dienos turės parengti Vidaus reikalų ministerija.
Reaguodama į incidentus, NATO sausį Baltijos jūroje pradėjo naują stebėjimo misiją „Baltic Sentry“, ja siekiama užkirsti kelią bandymams atakuoti povandeninę infrastruktūrą regione.
Lietuvos kariuomenė ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba vasario pradžioje Baltijos jūroje surengė bendras pratybas „Vieningas atsakas 25“, skirtas stiprinti nacionalinį pasirengimą povandeninės infrastruktūros apsauga.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
