„Kol kas nėra informacijos, kad tai būtų tyčiniai (veiksmai – BNS) kol kas“, – žurnalistams trečiadienį sakė Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis.
„Mūsų rolė yra stebėti, gauti visą įmanomą informaciją ir informuoti, kad geriau pasiruoštume“, – pabrėžė jis.
Nors operatoriai pažymi, kad povandeninių kabelių pažeidimai yra gana įprastas reiškinys, incidentų Baltijos jūroje dažnumas ir koncentracija sustiprino įtarimus, kad pažeidimai galėjo būti tyčiniai.
Dėl virtinės incidentų NATO šalys Baltijos jūroje sausį pradėjo naują stebėjimo misiją, kurios tikslas – apsaugoti ypatingos svarbos povandeninę infrastruktūrą regione ir užkirsti kelią bandymams ją atakuoti.
Misijoje, pavadintoje „Baltic Sentry“ naudojamos fregatos, jūrų patruliavimo lėktuvai, povandeniniai laivai ir dronai.
Nacionalinio saugumo komisija trečiadienį pritarė planui, pagal kurį didžiausias vaidmuo reaguojant į kabelių, kitos kritinės infrastruktūros Baltijos jūroje pažeidimus bei sulaikant įtariamus laivus tektų Valstybės sienos apsaugos tarnybai, antiteroristinių operacijų rinktinei „Aras“, Lietuvos kariuomenei.
Viena priežasčių – Rusijos „šešėlinis laivynas“
Anot krašto apsaugos viceministro Tomo Godliausko, privalu reaguoti ir ieškoti kabelių pažeidimų priežasčių, kurių vienas yra Rusijos „šešėlinio laivyno“ veikimas jūroje.
„Reakcija yra, stebėsena yra ir vykdoma, derinamos yra stalo pratybos ir nuo to mes būsime tik greičiau reaguojantys, tik greičiau priimantys sprendimus. Link to ir judame“, – kalbėjo jis
„Mes turime reaguoti ir ieškoti priežasčių. Viena iš priežasčių yra šešėlinis laivynas, kuris ir daro žalą“, – pabrėžė viceministras.
Prieš beveik trejus metus, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Vakarų šalys paskelbė sankcijų Maskvos naftos pramonei.
Todėl Rusija, norėdama tęsti pelningą naftos eksportą, pasitelkė „šešėlinį laivyną“ – neaiškios nuosavybės arba tinkamai neapdraustus laivus. Saugumo analitikų duomenimis, tokį laivyną sudaro šimtai laivų.
Vakarų pareigūnai šį laivyną įtaria vykdant sabotažo aktus prieš povandeninę infrastruktūrą. Dėl to Europos Sąjungos įvestas sankcijas 79 Rusijos „šešėlinio laivyno“ laivams ateityje ketinama išplėsti.
Situacija regione išlieka karšta
VSD vadovas patikino, jog situacija regione išlieka įtempta.
„Nesvarstyčiau, kad apsiramino. Aš ne kartą kartojau, kad situacija išlieka karšta ir karštės žvelgiant į ateitį. Turėti iliuzijų, kad mūsų neramūs kaimynai nusiramins būtų naivu“, – kalbėjo jis.
Iš viso Baltijos jūroje nuo 2023 metų spalio buvo pažeista mažiausiai 11 dugnu nutiestų kabelių.
Baltijos šalyse, ypač Latvijoje bei Estijoje, pastaruoju metu buvo bandymų klaidinti ir gąsdinti vietos gyventojus, esą dėl praėjusią savaitę įvykusios sinchronizacijos nutrūks elektros tiekimas.
„Kol kas apart dezinformacijos daugiau nieko nestebime, nes jos buvo dideli kiekiai, bet reikia stebėti, saugoti kritinę infrastruktūrą, nes prognozuojame, kad nenurims“, – teigė D. Jauniškis.
Dalis ekspertų ir politikų kaltina Rusiją organizuojant hibridinį karą prieš Ukrainą remiančias Vakarų šalis.
Vokietijos pareigūnai pastebi, jog pastaraisiais mėnesiais padaugėjo pranešimų apie šalia karinės infrastruktūros skraidančius dronus ir „galimus bandymus šnipinėti“.
T. Godliausko teigimu, Lietuvoje tokie atvejai labai pavieniai bei „daugiau mėgėjiški“.
D. Jauniškis pažymėjo, jog kovo pradžioje VSD pateiks kasmetinį viešą grėsmių vertinimą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
