Ministrų kabinetas pritarė Finansų ministerijos parengtai išvadai, kurios prašė Seimo valdyba.
„Siūlome pritarti (...) pataisoms dėl NPD didinimo, kadangi didžiausią naudą pajustų mažiausiai uždirbantys asmenys, tai tikrai tikslingiau prisidėtų prie skurdo ir pajamų nelygybės mažinimo ir atitinkamai, galėtų pateisinti ir pagrįsti tuos papildomus 84 mln. eurų biudžeto pajamų netekimus“, – posėdyje sakė finansų ministras Vilius Šapoka.
Tačiau, pasak jo, ministerija palaiko su darbo santykiais susijusios mokestinės naštos mažinimo kryptį, tačiau siūlo nemažinti gyventojų pajamų mokesčio.
„Tarifo mažinimas visiems gyventojams neatitiktų nei Vyriausybės programos, nei tarptautinių institucijų rekomendacijų dėl skurdo ir pajamų nelygybės mažinimo mokestinių priemonių pagalbą. Mažinant tarifą didžiausią naudą pajustų daugiau uždirbantys gyventojai“, – sakė V. Šapoka.
Anot jo, įstatymo projektu siekiama paskatinti vartojimą, tačiau būtent mažas pajamas gaunantys asmenys išleidžia didžiąją dalį papildomų pajamų, kai gaunantieji daugiau orientuojasi į taupymą.
„Biudžeto pajamų netekimai pusei metų sudarytų apie 400 mln. eurų, o įvertinus pagrįstą riziką, kad tarifo sumažinimo laikotarpis gali būti pratęstas, – paprastai iki šiol Lietuvoje taip ir vykdavo, – netekimai visiems metams sudarytų apie 715 mln. eurų“, – argumentavo V. Šapoka.
Nuo 20 proc. iki 15 proc. GPM Prezidentūra siūlo mažinti laikinai – iki metų pabaigos ir taikyti jį darbuotojų pajamoms iki trijų vidutinių darbo užmokesčių (VDU) – pirmąjį šių metų ketvirtį tai būtų 3724 eurai (iki mokesčių). Dabar 20 proc. GPM taikomas pajamoms iki 7 VDU, o didesnėms – 32 proc.
Prezidentas taip pat pasiūlė ankstinti numatytą NPD padidinimą ir pradėti taikyti 50 eurų didesnį (400 eurų) NPD jau šiais metais.
Vyriausybė trečiadienį taip pat pritarė prezidento pateiktoms Teisėkūros pagrindų ir Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo iniciatyvoms. Jomis siūloma numatyti naują išlygą, kad mokesčių pakeitimus įtvirtinantys įstatymai galėtų įsigalioti greičiau nei po 6 mėnesių nuo tokių įstatymų oficialaus paskelbimo, kai susiklosto išskirtinės aplinkybės, pavyzdžiui, kaip nutiko šiemet su COVID-19 epidemija.