Seimas antradienį priėmė svarstyti tokią 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pataisą. Pakeitimų priėmimas numatomas lapkričio 21 dieną.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigė, kad papildomos lėšos būtinos, nes praėjusį šildymo sezoną kompensacijoms buvo išmokėta itin daug pinigų, todėl anksčiau skirtas lėšas savivaldybės jau yra išnaudojusios.
„Matant situaciją, kuomet dėl kainų išaugimo lyginant 2021-2022 metų ir 2022-2023 metų šildymo sezonus išaugo paramos gavėjų skaičius, kadangi didesnė dalis gyventojų gali (galėjo – BNS) pretenduoti į šildymo kompensacijas, dėl to poreikis mokėti šildymo kompensacijas gyventojams yra (buvo – BNS) ženkliai išaugęs, išaugo (buvo išaugęs – BNS) ir gavėjų skaičius, ir vidutinė kompensacija, teikiama vienam gyventojui“, – kalbėjo ministrė.
Pasak jos, tiksli kompensacijoms reikalinga papildomo skolinimosi suma paaiškės vėliau, bet dabar poreikis yra apie 25 mln. eurų: „Tiksli suma bus matoma šildymo sezono eigoje“.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 47 savivaldybėms papildomai jau yra pervedusi 36 mln. eurų.
G. Skaistės teigimu, valstybės biudžete kompensacijas už šildymą kasmet būna numatyta apie 220 mln. eurų.
Mišriai Seimo narių grupei priklausanti Agnė Širinskienė priekaištavo, kad Vyriausybė eina lengviausiu – skolinimosi keliu, o nesiima suvaldyti kainų augimo.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovė Rima Baškienė abejojo, ar 25 mln. eurų užteks: „Lėšų trūksta jau ir dabar“.
Rugsėjį Seimas nusprendė, kad nuo šio šildymo sezono vėl būtų vertinamas kompensacijų už šildymą bei kitų socialinių išmokų gavėjų turtas – grąžinti iki pandemijos galiojusią tvarką prašė savivalda, pastebėjusi, kad pašalpų ateina prašyti ir tie asmenys, kurie turi daug nekilnojamojo turto.
Išankstiniais skaičiavimais, kompensacijų gavėjų skaičius šiemet sieks apie 200 tūkst. per mėnesį, arba apie 18 proc. mažiau nei praėjusį šildymo sezoną.
