Artėjant tretiesiems COVID-19 pandemijos metams, JAV ir tarptautiniai sveikatos atstovai vis labiau nerimauja, kad virusas pirmoje 2022 m. pusėje aplenks ir nugalės pastangas paskiepyti didelę pasaulio dalį.
Nors COVAX, pasaulinė vakcinų iniciatyva, kitų metų pradžioje užsitikrino šimtus milijonų dozių, pareigūnai baiminasi, kad virusas išplis nekontroliuojamai ir užkrės pažeidžiamas populiacijas, kol daugiau šalių galės gauti ir vakcinuoti pirmosiomis dozėmis. Iki šiol tik 43 procentai pasaulio yra pilnai pasiskiepiję, o daugelis Afrikos šalių vis dar laukia pirmųjų dozių.
Nepaisant pradinių COVAX įsipareigojimų iki 2021 m. pabaigos pristatyti 2 milijardus dozių, vakcinos tiekimo pastangos sumažėjo – iki sausio tikimasi gauti tik apie 1,45 milijardo dozių.
Vėlavimas yra susijęs su daugeliu veiksnių: nuo nesugebėjimo gauti teisės aktų leidimų tokioms įmonėms kaip „Novavax“ iki Indijos vakcinų eksporto draudimo ir užsitęsusių derybų su tokiomis įmonėmis kaip „Moderna“ ir „Pfizer“, kurių esminiai įsipareigojimai buvo pateikti per vėlai, kad pasiektų neturtingąsias šalis.
Ieško būdų
Dabar, kai Europoje vėl pradėjo augti atvejų ir hospitalizacijų skaičius, aukščiausi Joe Bideno administracijos pareigūnai ir tarptautinės sveikatos grupės stengiasi rasti būdų, kaip per ateinančius kelis mėnesius pristatyti ir padėti palengvinti vakcinaciją mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse.
„Nagrinėjome galimybes, kaip priversti įmones padidinti savo pajėgumus, specifiškai kuriant dozes, kurios galėtų būti skirtos mažas ir vidutines pajamas gaunančioms šalims, – „Politico“ sakė prezidento vyriausiasis patarėjas medicinos klausimais Anthony Fauci. – Tokiu būdu siekiama, kad farmacijos įmonės, ypač gaminančios mRNR vakcinas, nes jos yra labiausiai pritaikomos, bet iš tikrųjų bet kas, kas padidintų pajėgumą ir greitai suveiktų dozes mažas ir vidutines pajamas gaunančioms šalims, o ne programa, kuri prasidės 2023-aisiais.“
Per pastarąsias tris savaites Baltųjų rūmų ir už COVID-19 atsakingi pareigūnai dirbo siekdami užbaigti du sandorius – vieną, kuris palengvintų šimtų milijonų „Moderna“ dozių pristatymą COVAX, ir kitą, kuris žymiai padidintų gamybos pajėgumus. „Moderna“ ir „Pfizer“ padės sukurti tiekimą likusiam pasauliui, teigė du tiesiogiai su šiuo klausimu susiję asmenys.
Tačiau šie sandoriai nesukurs reikšmingų naujų dozių iki antrosios 2022 m. pusės. O „Johnson & Johnson“ ir „Merck“ įmonės, siekdamos paspartinti vakcinų gamybą, dabar gali nesukurti tinkamų skiepų iki pavasario, sakė du apie tai žinantys žmonės.
Šis naujas laiko grafikas, apie kurį anksčiau nebuvo pranešta, kelis mėnesius atsilieka nuo grafiko, kurį J. Bideno administracija numatė pirmą kartą pavadindama šių įmonių partnerystę „istoriniu gamybos bendradarbiavimu“. Ir tai reiškia, kad COVAX turės rasti alternatyvių būdų, kaip užpildyti šią spragą.
Tikimasi, kad Serumo instituto pagamintų „AstraZeneca“ vakcinų dozių eksportas iš Indijos bus pradėtas šį mėnesį, o tai užpildys dalį trūkumo. Pasaulis daugiausia pasikliaus „Pfizer“ ir G7 šalimis, kurios kitų metų pradžioje pradės vykdyti pažadus iki 2022 m. pabaigos pristatyti 2 milijardus dozių.
Vyresnieji J. Bideno administracijos pareigūnai yra įsitikinę, kad „Pfizer“ kitų metų pradžioje gerokai padidins tarptautiniam platinimui skirtų dozių skaičių. Tačiau vis dar neaišku, ar kitos turtingos Vakarų šalys, ypač Europos, didins savo siuntas tokiu tempu, kuris atitiks JAV.
Pareigūnų susirūpinimas pabrėžia, kad pasaulis vis dar susiduria su rimtomis komplikacijomis skiepijant populiaciją, kad būtų išvengta COVID-19 ir kad neatsirastų naujų, labiau užkrečiamų variantų. COVAX vis dar susiduria su kliūtimis siekiant teisingai ir efektyviai paskirstyti dozes visame pasaulyje – nuo turtingų pasaulio šalių įtikinėjimo aukoti daugiau dozių ir greičiau, dozių įsigijimo tiesiogiai iš farmacijos kompanijų, iki užtikrinimo, kad šalys turi galimybę skiepyti.
„Matome didžiulius skirtumus, susijusius su vakcinų prieinamumu dideles ir mažas pajamas gaunančiose šalyse, o tai gana skandalinga, – sakė UNICEF sveikatos ir reagavimo į pandemiją advokatūros skyriaus vadovė Lily Caprani. – Mes gyvename bijodami protrūkio ar antplūdžio vienoje iš tų šalių, nes tai būtų katastrofa jų sveikatos sistemai ir taptų tokia vieta, kur <...> gali atsirasti kita atmaina.“
Pareiškime „Politico“ Baltųjų rūmų pareigūnas teigė, kad administracija tik „pradeda“ savo darbą, siekdama padėti paskiepyti pasaulį.
„Mes <...> nenustosime vadovauti pasauliniam atsakui į COVID-19, – sakė Baltųjų rūmų pareigūnas. – Mums reikia, kad kitos šalys ir įmonės imtųsi tos pačios skubos ir karo laikų dvasios, kurią turi Jungtinės Valstijos, ir kiekvieną dieną stengtųsi, kad tai taptų realybe.“
Remiantis „Bloomberg“ surinktais duomenimis, iki šiol pasaulyje buvo suleista tik apie 7,6 mlrd. vakcinos nuo koronaviruso dozių. Sveikatos ekspertai teigė, kad norint sustabdyti COVID-19 pandemiją, reikia sušvirškti 11 milijardų dozių. Iki šiol COVAX užsitikrino galimus įsipareigojimus dėl 5,5 mlrd. dozių. Tačiau į viso pasaulio šalis iniciatyva išsiuntė tik 510 mln. dozių. JAV ir kitos šalys išsiuntė tik apie 450 mln. dozių.
Deficitas atsirado po kelis mėnesius besikartojančių Pasaulio sveikatos organizacijos ir COVAX perspėjimų, kad jei turtingos šalys ir toliau kaups dozes, o neturtingesnės šalys negalės gauti vakcinų, galime sulaukti pražūtingų pasekmių. Nepaisant raginimo suteikti daugiau pagalbos skiepijant pasaulį, COVAX praėjusiais metais stengėsi sukaupti pakankamai vakcinų nuo koronaviruso dozių atsargų ir surinkti lėšų infrastruktūrai, reikalingai skiepijimui. COVAX sumažino savo skiepijimo tikslus.
Paskiepyti 40 proc. kiekvienos šalies gyventojų
PSO pareiškė, kad jai reikia dar 550 milijonų dozių, kad būtų pasiektas tikslas – iki 2021 m. pabaigos paskiepyti 40 procentų kiekvienos šalies gyventojų – tikslą, kurio ji gali nepasiekti, jei COVAX ir jos partneriai pakankamai greitai negaus pažadėtų dozių, ir jei priimančiosios šalys jų greitai neadministruos.
Net jei pasauliui pakaktų atsargų, pareigūnai teigia, kad vis tiek susidurtų su problemomis, susijusių su skiepijimu, nes daugelis šalių negali paskirstyti dozių lokaliai, arba dėl to, kad jų gyventojai skiepytis nenori.
„Norint kitais metais paskiepyti 70 procentų žmonių visame pasaulyje <...>, tai susideda iš tiekimo ir pajėgumų paklausos. Jei kuris nors iš jų nepavyksta, tai mus pristabdo, – „Politico“ sakė vienas Jungtinių Valstijų tarptautinio vystymosi agentūros (USAID) pareigūnas. – Turime išlaikyti šias dvi vėžes ir augti lygiagrečiai viena kitai, kad pasiūlai ir toliau didinant šalių gebėjimą įsisavinti, padidėtų ir skiepijimo rodikliai. Opiausios problemos yra mažiausias pajamas gaunančiose šalyse ir silpnose šalyse – ten ateinančiais metais turėsime daug nuveikti.“
Po beveik metų bandymų įtikinti turtingas šalis prisidėti, kad pasaulis pasiektų PSO nustatytą 70 procentų skiepijimo tikslą, imame matyti, kad Europoje atsiranda dar vienas viruso protrūkis, o pareigūnai baiminasi, kad COVID-19 išplis kitose nepaskiepytose populiacijose visame pasaulyje.
„Pažvelkite į atvejų bangas, kurios dabar užplūdo Europą. Yra tam tikrų elementų, kurie, atrodo, apibūdina bangos atsiradimą, – sakė A. Fauci. – Tose šalyse, kuriose daugiau nei 77 procentai gyventojų buvo paskiepyti bent viena doze, tikrai nematyti didelio naujų atvejų antplūdžio. O tose šalyse, kuriose skiepijimo lygis žemesnis, matote ryškų atvejų padidėjimą.“
Baimė skiepytis kyla dėl 2020 m. turtingų šalių priimtų sprendimų. Kai vakcina pirmą kartą tapo prieinama, JAV ir daugelis Europos šalių ėmėsi savintis farmacijos įmonių, kurios padėjo finansuoti vakcinos kūrimą, atsargas. Mėnesius tos šalys stengėsi užtikrinti pakankamai dozių, kad būtų galima paskiepyti didžiąją dalį savo gyventojų, pamiršdamos pagalbą skurdesnėms šalims.
„COVAX buvo vėlesnė mintis“, – sakė vyresnysis J. Bideno administracijos pareigūnas, dirbantis su federaliniu atsaku į COVID-19.
L. Caprani teigimu, dabar tos pačios turtingos tautos dalyvauja kitoje lenktynėse su laiku ir susiduria su būtinybe paskiepyti kuo daugiau žmonių visame pasaulyje, kol didėjantis hospitalizacijų skaičius nepavirto mirtimis ir neatsirado kita, pavojingesnė viruso atmaina.
L. Caprani ir kiti pasauliniai sveikatos ekspertai teigė, kad rizikos nėra naujos. Nuo 2021 m. pradžios, kai prasidėjo skiepijimas, jie perspėjo, kas gali nutikti, jei Afrikos, Lotynų Amerikos ir Pietryčių Azijos šalys pirmųjų dozių negaus tuo pačiu metu kaip turtingos šalys.
Užtikrinusios pakankamai pirmųjų dozių savo gyventojams, turtingos šalys šį pavasarį ėmė žadėti, kad galiausiai į neturtingąsias šalis pristatys didelius kiekius. Tačiau turtingos šalys ir jų remiamos farmacijos įmonės iki šiol nedaug nuveikė, kad greitai tiektų vakcinas mažas ir vidutines pajamas gaunančioms šalims, kurioms trūksta išteklių kovai su COVID-19.
„COVAX buvo įkurta [2020 m. pavasarį], siekiant įveikti problemą, kurią visi matėme, t. y. vienintelės šalys, kurios ketino pasiskiepyti ir išbristi iš pandemijos, buvo tos, kurios turi perkamąją galią, – sakė L. Caprani. – COVAX turėjo padėti mums tai įveikti. Programa surinko daug pinigų ir sulaukė daug politinės valios <...>, ir tada tiesiog nepavyko gauti atsargų. Ir tai visus labai nuliūdino.“
Ir nors šią problemą turėjo spręsti tarptautinė bendruomenė, pastaraisiais mėnesiais J. Bideno administracija patiria vis didesnį spaudimą spręsti tiekimo trūkumo problemą.
JAV kol kas pirmauja pasaulyje pagal vakcinų donorystę. Remiantis UNICEF surinktais duomenimis, ji padovanojo daugiau nei 250 milijonų dozių – daugiau nei visos šalys kartu sudėjus. Vis dėlto tai vertina tikrina ne tik mažas ir vidutines pajamas gaunančios šalys, bet ir vietos opozicija, teigianti, kad JAV neturėtų žengti į priekį su skiepijimu sustiprinančiosiomis dozėmis šalies viduje, kol daugiau pasaulio šalių negaus pirmųjų dozių.
Kiti pastebi, kad JAV nedarė pakankamai spaudimo Amerikos farmacijos gigantams, kad jie pasidalintų savo technologijomis su pasauliu, jog kiti galėtų paspartinti savo vakcinų gamybą.
„Kiekvieną dieną pasaulyje sušvirkščiama šešis kartus daugiau sustiprinančiųjų dozių nei pirminių dozių mažas pajamas gaunančiose šalyse. Tai skandalas, kuris turi baigtis“, – lapkričio 12 d. žurnalistams sakė PSO generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.
Ši kritika jau buvo išsakyta 2021 m. pavasarį, kai JAV sukaupė pakankamai atsargų, kad patenkintų vakcinų paklausą šalyje, bet lėtai eksportavo jas į užsienį.
Baiminosi, kad paaukotos vakcinos kainuos per brangiai
Nepaisant didelio JAV turimų dozių skaičiaus, aukščiausi Baltųjų rūmų ir sveikatos apsaugos pareigūnai diskutavo apie JAV dozių eksportavimo pranašumus tuo metu, kai dauguma Amerikos gyventojų nebuvo paskiepyti, o šalis kovojo su dvejonėmis dėl skiepijimosi.
Baltųjų rūmų pareigūnai baiminosi, kad JAV paaukotos vakcinos kainuos per brangiai, o dozių eksportavimas, kol virusas siautėja namuose, pakenks prezidentui politiškai. Pareigūnai taip pat išreiškė rimtą susirūpinimą dėl sveikatos, ką J. Bideno administracija darys, jei kiltų dar viena banga ir nepakaktų dozių tiems, kurie nori pasiskiepyti.
„Kelias savaites vyko diskusijos, ar duoti kai kurias mūsų dozes kitoms šalims, – sakė vienas aukšto rango administracijos pareigūnas, kalbėdamas apie 2021 m. pavasarį vykusias diskusijas. – Buvo keletas konkuruojančių interesų. Kai kurie žmonės nemanė, kad galime padaryti ir vieną, ir kitą – paaukoti kitiems ir paskiepyti savus. Tuo metu mes taip pat nebuvome įtikinę amerikiečių pasiskiepyti.
Tuo pačiu laikotarpiu Indijoje kilo didžiulė banga dėl delta atmainos. Oficialūs skaičiai skiriasi, tačiau kai kurie mano, kad žuvo net 400 000 žmonių. Tikėtina, kad tikrasis skaičius yra daug didesnis – galbūt milijonas, remiantis Indijos perteklinių mirčių duomenimis. Tuo metu Indija kreipėsi į JAV dėl vakcinos nuo koronaviruso dozių.
J. Bideno administracija pažadėjo dalį 60 milijonų „AstraZeneca“ vakcinos dozių Indijai, tačiau vasarą, praėjus keliems mėnesiams po bangos, nedaugelis jų buvo pristatytos. J. Bideno administracija paspartino deguonies aparatų ir testavimo reikmenų siuntimą.
„Jautėme, kad tuo metu, kai pristatysime Indijai dozes, bangavimas jau bus praėjęs, – „Politico“ sakė antrasis aukštas administracijos pareigūnas. – Buvo lengviau ir efektyviau tiekti tokius dalykus kaip deguonis.“
2021 m. birželio mėnesį, spaudžiama padėti likusiam pasauliui, J. Bideno administracija paskelbė, kad eksportuos 500 milijonų „Pfizer“ dozių, tačiau didžioji jų dalis bus pristatyta tik 2022 m. Ji taip pat parengė dozių eksportavimo planą, kuriuo į šalis bus išsiunčiamos dozės iš turimų atsargų, tačiau bendras kiekis siekė tik 80 mln. – tai tik dalis to, ko reikėjo norint paspartinti vakcinacijos tempą neturtingose šalyse.
Administracija pažadėjo tas dozes iki mėnesio pabaigos. Tačiau po kelių savaičių, išsiuntę tik 20 procentų to, ką pažadėjo, Baltieji rūmai pakeitė savo pasižadėjimą, sakydami, kad iki to laiko tas dozes tik išskirstys viso pasaulio šalims, o ne išsiųs.
Kai vėliau vasarą prasidėjo dozių eksportavimas, jis vyko lėtai. Keli milijonai dozių vienu metu keliavo į Pietryčių Azijos, Karibų jūros ir Lotynų Amerikos šalis. Tik 15 milijonų buvo skirta Afrikos šalims, kuriose gyvena kai kurios daugiausiai gyventojų turinčios pasaulio valstybės.
Tuo pat metu pasaulis tikėjosi gauti „Johnson & Johnson“ vakcinų, kurių vienkartinę dozę yra lengviau suleisti nei kitų gamintojų, kurie gavo Maisto ir vaistų administracijos patvirtinimą, tačiau incidentas „Emergent BioSolutions Gamybos“ įmonėje Baltimorėje sustabdė vakcinų gamybą.
Kovo mėnesį rangovas netyčia sugadino 15 milijonų vakcinos dozių, sumaišęs ją su „AstraZeneca“ vaistiniu preparatu. Tai paskatino FDA keletai mėnesių sustabdyti gamybą.
Netrukus po to, kai administracija pradėjo tiekti dešimtis milijonų „Pfizer“ dozių 500 milijonų pakete, jai sunkiai sekėsi įkalbėti „Moderną“ – kompaniją, gavusią milijardus dolerių investicijų iš federalinės vyriausybės vakcinai gaminti – parduoti dozes COVAX.
Apribojo dalijimosi galimybes
D. Trumpo administracijos operacijos „Warp Speed“ sudarytas susitarimas apribojo vyriausybės galimybes dalintis nupirktomis „Moderna“ dozėmis su likusiu pasauliu. Pasak kelių asmenų, susipažinusių su „Moderna“ derybomis, bendrovė D. Trumpo pareigūnams pranešė, kad ji nepritaria savo vakcinos pardavimui šalims ne už pelną.
Kai pradėjo dirbti J. Bideno administracija, Baltųjų rūmų COVID-19 darbo grupės pareigūnai kelis mėnesius bandė įtikinti „Moderna“ perdaryti savo sutartį ir leisti federalinei vyriausybei lengviau išsiųsti įmonės vakcinos dozes į užsienį ir sudaryti susitarimą su COVAX dėl mažesnės produkto kainos.
Gegužę „Moderna“ ir „Gavi“ užbaigė susitarimą dėl 500 mln. dozių COVAX iniciatyvai, nors iki 2021 m. pabaigos bus pristatyta tik 34 mln. dozių. COVAX vis dar laukia siuntos. Vis dėlto Baltieji rūmai spaudė bendrovę padaryti daugiau.
JAV pareigūnai dabar artėja prie susitarimo su „Moderna“, kad įsipareigotų COVAX programai parduoti milijonus papildomų vakcinos dozių po 7 JAV dolerius už dozę. Ši kaina mažesnė nei bendrovė skyrė JAV ir kitoms turtingoms šalims. Nors bendras dozių skaičius dar nenustatytas, pareigūnai jau pranešė, kad tikisi, kad „Moderna“ galiausiai skirs dar daugiau vakcinų mažas pajamas gaunančioms šalims.
„Moderna“ ir toliau priešinosi spaudimui dalytis savo vakcinų technologija su pasauliu, ribodama mažas ir vidutines pajamas gaunančių šalių galimybes pasidaryti dozes patiems. Pagal susitarimą su federaline vyriausybe „Moderna“ valdo pelningą technologiją, kuri yra labai svarbi vakcinos gamybai, nepaisant to, kad ji priklauso nuo daugelio metų mokesčių mokėtojų finansuojamų nacionalinio sveikatos instituto tyrimų. „Pfizer“ taip pat nepasidalijo savo vakcinos receptu su pasauliu.
Šį rudenį „Moderna“ įsipareigojo Afrikoje įkurti mRNR gamybos įmonę, kuri padėtų žemynui lengviau gauti dozes. Tačiau bendrovė pateikė tik keletą detalių apie šios operacijos planus, įskaitant tai, kiek dozių bus pagaminta ir kur bus centras.
César Sanz Rodriguez, „Moderna“ medicinos reikalų viceprezidentas Europai, Viduriniams Rytams ir Afrikai, lapkričio 18 d. žurnalistams sakė, kad bendrovė planuoja pristatyti nuo dviejų iki trijų milijardų dozių, iš kurių mažiausiai vienas milijardas bus suteiktas neturtingoms šalims. Tačiau tos dozės, kaip ir dauguma COVAX parduotų dozių, bus prieinamos tik kitais metais.
Kadangi J. Bideno administracija ir kiti sveikatos advokatai kritikavo „Moderną“ dėl suteiktos nepakankamos pagalbos mažas ir vidutines pajamas gaunančioms šalims, bendrovė teigė, kad laiko apribojimai, kuriuos ji turėjo sukurti vakcinai, iš dalies sumažino jos galimybes suteikti vakcinas pasauliui.
