„Aš jus galiu užtikrinti, kad Valstybės saugumo departamentas jau sausio mėnesį yra informavęs visus sprendimų priėmėjus, institucijas apie Šeimų sąjūdžio veiklą, apie tuos procesus, kurie gali išvirsti į riaušes ar dar kažką. Ta informacija buvo nuolat teikiama nuo sausio mėnesio“, – teigė D. Jauniškis.
Valstybės saugumo departamento Strateginės komunikacijos skyrius savo ruožtu papildė, kad nuo sausio sprendimų priėmėjams buvo teikiama informacija apie įtampą visuomenėje galinčius sukelti veiksnius, susijusius su skiepijimo procesais bei kitais pandemijos suvaldymo veiksmais.
Kovo mėnesį pateikta informacija apie organizuojamą Šeimų maršą ir su tuo susijusias socialinės įtampos rizikas.
Paklaustas, kaip tuomet galėjo nutikti, kad už viešąjį saugumą atsakingos valstybės institucijos nebuvo tinkamai pasirengusios riaušėms, nes prireikė iškviesti pajėgas iš regionų, Lietuvos žvalgybos vadovas sakė negalintis atsakyti už kitas institucijas.
„Aš tik sakau, kad departamentas tą informaciją teikė ir teikia nuolat“, – sakė D. Jauniškis, pridūręs,kad informacija buvo pateikta slaptose pažymose.
Vis tik D. Jauniškis pabrėžė, kad konkrečių duomenų, jog būtent šis protestas išvirs į riaušes, nebuvo.
Žvalgybos vadas taip pat sako negalintis teigti, jog riaušės būtų susijusios su nedraugiškomis užsienio valstybėmis, jų žvalgybos ir saugumo tarnybomis ar kad tai būtų susiję su antivalstybine veikla, kai siekiama nuversti teisėtai išrinktą Vyriausybę ar panašiai.
„Jeigu tie įrodymai bus, o, žinote, aš neatmetu ir to varianto, tai, be jokios abejonės, bus tiriama, analizuojama ir pateikiama visuomenei. Jeigu mes turėsime įrodymus“, – kalbėjo D. Jauniškis.
Jis pabrėžė, kad žvalgyba negali švaistytis pasvarstymais be įrodymų.
Pasiteiravus, ar esama duomenų, kad riaušės prie Seimo būtų susijusios su neramumais Rūdninkų poligone, kur gyvena apie 800 migrantų, D. Jauniškis sakė, kad tokių įduomenų irgi nėra. Tokias prielaidas apie sąsajas tarp neramumų įžvelgia valdančiosios daugumos politikai, tarp jų ir vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
„Mes neturime duomenų ir faktų, kad tai būtų susiję. Labai akivaizdu, kad tie patys žmonės negalėjo dalyvauti ir viename, ir kitame renginyje. Tai čia žmogiškasis faktorius, jie nėra dvasios kažokios ar avatarai, kurie perskrendą į kitą vietą. Mes neturime faktinių duomenų”, - sako žvalgybos vadovas.
Anksčiau Valstybės saugumo departamentas skelbė įžvelgiantis, kad antivyriausybiniai protestai virsta valstybę destabilizuojančiais veiksmais ir įgauna antivalstybinės veiklos bruožų, tačiau kol kas teigė renkantis ir tikrinantis informaciją apie riaušes Vilniuje ir migrantų maištą Rūdninkuose.
Pasak Lietuvos žvalgybos, departamentas kol kas nėra fiksavęs įrodymais pagrindžiamo užsienio šalių veikimo pastarojo meto protestuose, tačiau pripažįsta, kad juose aktyviai dalyvauja už antivalstybinę veiklą nuteisti ir antilietuviškos retorikos nevengiantys asmenys, atkartojantys Lietuvai priešiškus Rusijos ir Baltarusijos naratyvus.
Pareigūnų nuomone, nuotaikų radikalizavimu Lietuvos visuomenėje, priešpriešos eskalavimu gali būti suinteresuotos priešiškos užsienio valstybės, nepatenkintos Lietuvos vykdoma užsienio politika. Anot departamento, neramumai visuomenėje ir jos grupių susidūrimai su teisėsauga gali būti išnaudojami siekiant susilpninti Lietuvos gebėjimus įgyvendinti paramą demokratiniams procesams kaimynystėje.
Apie 5 tūkst. žmonių antradienį buvo susirinkę į sankcionuotą mitingą prie Seimo Vilniuje protestuoti prieš Vyriausybės ribojimus galimybių pasu nesinaudojantiems žmonėms. Kaip žinoma, galimybių pasas suteikiamas pasiskiepijusiems, persirgusiems arba testą savo lėšomis pasidariusiems asmenims.
Pasibaigus Seimo posėdžiui protestas peraugo į riaušes, per susirėmimus nukentėjo 18 pareigūnų, sulaikyti 26 žmonės. Panašiu metu riaušės vyko Rūdninkuose, kur apgyvendinta apie 800 migrantų.
