„Suprantama, kad ES Teisingumo Teismo jurisprudencija yra privaloma, o Lietuva yra teisinė valstybė, todėl, be abejo, analizuosime ir vertinsime, ar, ką ir kaip reikėtų pakeisti nacionalinėje teisėje, kad būtų užtikrintas balansas tarp asmenų teisės į prieglobstį ir nacionalinio bei visos ES saugumo“, – rašoma BNS Vidaus reikalų ministerijos atsiųstame komentare.
„Tačiau Lietuva nuo pat migracijos krizės pradžios nepaliauja tvirtinti, kad būtina keisti ES teisę ir migracijos politiką, nes ji neatitinka šio laikmečio iššūkių ir grėsmių. Kartu su kitomis ES šalimis parengti ir Europos Komisijai pateikti konkretūs pasiūlymai“, – teigiama jame.
ESTT paskelbė, jog tiek neteisėtų migrantų sulaikymas karo, nepaprastosios padėties ar ekstremalios situacijos metu vien dėl buvimo šalyje nelegaliai, tiek ir galimybės prašyti prieglobsčio nesuteikimas prieštarauja Bendrijos direktyvoms.
Teismas pabrėžė, kad direktyva dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo draudžia valstybėms taikyti teisės normas, kai net ir įvedus minėtus teisinius režimus ES šalyje neteisėtai esantys trečiųjų šalių piliečiai „faktiškai netenka galimybės naudotis tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimo procedūra šios valstybės narės teritorijoje“.
Kaip informavo teismas, siekdama pateisinti sulaikymą, valstybė narė, kurioje neteisėtai esantis prieglobsčio prašytojas prašo tarptautinės apsaugos, „iš esmės turi įrodyti, kad, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, jis kelia grėsmę nacionaliniam saugumui ar viešajai tvarkai“.
VRM, tuo tarpu, teigia, jog Lietuva susidūrė su „precedento neturinčia Baltarusijos režimo organizuota hibridine ataka, kuriai kaip instrumentai buvo naudojami gyvi žmonės“. Ji teigia, kad Lietuva migrantais buvo atakuojama.
„Girdime tarptautinių organizacijų pastabas ir rekomendacijas ir tikrai į daugelį jų atsižvelgiame. Tačiau dar kartą atkreipiame dėmesį, kad neteisėtos migracijos krizę sukėlė Baltarusijos režimas. Tarptautinės bendruomenės dėmesys būtinas būtent ten – žmones įrankiais pavertusioje Baltarusijoje“, – pabrėžia VRM.
Ji teigia, kad tol, kol Baltarusija „nenustos naudoti žmonių kaip puolimo instrumentų“, Lietuva tęs neteisėtų sienos kirtimų prevencijos priemones.
„Toliau sieksime, kad ES teisėje būtų numatyti saugikliai, kurie leistų ES valstybėms narėms greitai reaguoti ir veikti ginant savo nacionalinį saugumą, o kartu visos ES saugumą“, – teigia VRM.
Ministerija akcentuoja, jog visi užsieniečiai Lietuvoje gali pateikti prašymus suteikti prieglobstį, „todėl nereikia nelegaliais būdais brautis per valstybės sieną“.
VRM taip pat teigia, kad migrantais šalyje rūpinamasi tiek, kiek tai leidžia galimybės. Jos duomenimis, migranto išlaikymas kas mėnesį kainuoja 11 tūkst. eurų. Migrantų apgyvendinimui ir išlaikymui per metus jau išleista 35 mln. eurų. Didžiąją dalį lėšų skyrė Europos Komisija.
Ministerija taip pat akcentuoja Seime priimtas pataisas, kurios leido migrantams, įskaitant ir nelegaliai į Lietuvą patekusius ir prieglobsčio prašančius žmones, įsidarbinti iš karto, kai teismo sprendimu bus atšaukti jų laisvo judėjimo ribojimai.
Praėjusiais metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų.
Lietuvai leidus taikyti apgręžimą, dar daugiau nei 10,3 tūkstančio į šalį neįleista.
