Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, tai 5 tūkst. daugiau nei prieš ketverius metus.
„Mes tiesiog žiūrime, kad rinkėjas, jeigu jis yra ne Lietuvos Respublikos pilietis, turėtų leidimą gyventi Lietuvoje, – LRT radijui sakė VRK atstovė Irma Ramanavičienė. – Europos Sąjungos piliečiams reikėtų turėti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, ir tai jiems suteikia teisę balsuoti savivaldos rinkimuose, o kitų valstybių piliečiams reikia turėti nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje, kad galėtų pas mus balsuoti“.
Didžioji dalis balsuoti galinčių piliečių – ne ES piliečiai, daugiau nei 8 tūkst. jų – Rusijos piliečiai, dar 3 tūkst. – baltarusiai. Jie turi leidimus nuolat gyventi Lietuvoje, kurie iš duodami penkeriems metams, vėliau gali būti atnaujinami.
Buvusio VSD vadovo Gedimino Grinos teigimu, yra rizika, kad šie piliečiai gali paveikti rinkimų rezultatus ne Lietuvos naudai, nes „gali balsuoti už tas partijas, kurios tų valstybių požiūriu joms yra naudingos“.
Tuo metu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė socialdemokratė Dovilė Šakalienė teigia, jog jie nėra susikoncentravę vienoje savivaldybėje, todėl rizikų nekelia.
„Rusijos ir Baltarusijos piliečių, turinčių nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje, yra maždaug apie 12 tūkst. Tai savaime tas skaičius nėra labai didelis, kalbant apie savivaldos rinkimus. Bet jeigu jie būtų koncentruoti pvz vienoje savivaldybėje, galėtų tam tikrą poveikį turėti, – LRT radijui sakė ji. – Bet šiuo metu neatrodo, kad ta koncentracija būtų organizuota taip, kad padarytų tiesioginį poveikį kažkuriai savivaldybei“.
Jos teigimu, didesnė problema – lietuviai, kuriems įtaką daro prokremliška propaganda.
Iš viso savivaldybių tarybų ir merų rinkėjų sąrašuose įrašyti 2 mln. 385 tūkst. 262 rinkėjai. Šiuose rinkimuose ketverių metų kadencijai renkami 1498 savivaldybių tarybų nariai ir 60 merų.
