Antrąją NATO vadovų susitikimo dieną V. Zelenskio viešoji pozicija kardinaliai skyrėsi nuo pirmosios dienos, kai Ukrainos prezidentas, lyderiams dar nepaskelbus komunikato, absurdu pavadino faktą, jog nėra nustatomas joks grafikas nei pakvietimui į NATO, nei pačiai narystei, bet dar pridedama, kad turės būti išpildytos neįvardijamos sąlygos.
Spaudos konferencijoje, kuri vyko antrąją NATO vadovų susitikimo dieną, V. Zelenskis pabrėžtinai ir keletą kartų dėkojo partneriams, ypač JAV prezidentui Joe Bidenui. Gali būti, kad pirmoji V. Zelenskio rekacija, kuri galėjo būti planuojama kaip spaudimo priemonė, nebuvo labai gerai priimta Vašingtone. Dabar V. Zelenskis sako, kad susitikimo rezultatas Ukrainai geras, bet netobulas.
„Mes galime pasakyti, kad vadovų susitikimo rezultatai yra geri, bet jeigu būtume gavę pakvietimą, tai būtų buvę optimalu“, – sakė Ukrainos prezidentas.
Nori saugumo garantijų
NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas jau ne vieną kartą pabrėžė, kad šiuo metu Ukrainai svarbiausia yra ginkluotės tiekimas, nes tik tai padės valstybei išlikti ir toliau egzistuoti. Pasak jo, jeigu nebus ginklų, tuomet nebereikės kalbėti ir apie narystę NATO.
Tokiu žodynu J. Stoltenbergas siekė atkreipti dėmesį, kad šalys narės perėjo prie daugiametės ir planingos paramos Ukrainai ir kad kai kurios valstybės paskelbė apie didžiulius naujus paramos paketus Ukrainai. Pavyzdžiui, Prancūzija paskelbė suteiksianti Ukrainai ilgo nuotolio raketų SCALP, o Vokietija prakalbo apie naują 686 mln. eurų vertės karinės paramos paketą, į kurį įeina oro gynybos ginkluotė, tankai, artilerijos šaudmenys.
„Mes detaliai aptarėme situaciją dėl konfrontacijos su Rusija, ką mes darome taikos labui bei saugumui. Ir ką galėtume dar padaryti suteikiant daugiau saugumo mūsų žmonėms. Pirmiausia tai reiškia gynybinę pagalbą iš mūsų partnerių. Galiu pasakyti, kad turime pozityvių žinių dėl naujų gynybos paramos paketų iš mūsų partnerių. Šiame vadovų susitikime jau turėjau keletą susitikimų ir susitarimų, aš esu dėkingas visiems lyderiams, kurie pasiūlė šiuos paketus“, – sakė V. Zelenskis.
„Mes taip pat kalbėjome apie lūkesčius šiame NATO vadovų susitikime. Labai svarbu, kad Ukrainai nebereikės siekti narystės veiksmų plano norint prisijungti prie NATO. Dėl to labai dėkoju jums, Jensai, dėl šio svarbaus žingsnio. Aš žinau, kiek pokalbių ir susitarimų reikėjo dėl tokio dalyko. Mes einame ilgu keliu siekdami pagerinti sąveiką, mūsų kariai turi daug patirtiesuteiksis bendradarbiaujant su NATO. Jie įrodė, kad puikiai moka naudotis ginkluote“, – tęsė prezidentas.
Pasak V. Zelenskio, Ukraina įrodė, kad ji reformas gali įgyvendinti net karo sąlygomis. Jis paminėjo reformas, vykdomas norint prisijungti prie Europos Sąjungos. Kaip žinoma, Ukraina šiuo metu yra šalis kandidatė.
„Mes tikrai vertiname pripažinimą, kad Ukrainai nereikia narystės veiksmų plano norint prisijungti prie NATO. Norėčiau, kad šis susitikimas būtų sėkmė visiems: mūsų kariams, mūsų piliečiams, mūsų vaikams – visiems. Saugumo garantijos yra labai svarbios mūsų žmonėms. Saugumo garantijos Ukrainai jos kelyje į NATO. Ne vietoje NATO narystės, bet saugumo garantijos integracijos kelyje. Šiandien šios saugumo garantijos galėtų būti suteiktos G-7 šalių ir mes ties tuo dirbame“, – sakė V. Zelenskis.
Tačiau V. Zelenskis nori tikrų saugumo garantijų, o ne tokių kaip Budapešto memorandumas, kai Ukraina 1994 m. atsisakė sovietinių branduolinių ginklų ir sutiko juos perduoti Maskvai mainais į Rusijos, JAV ir Jungtinės Karalystės saugumo garantijas. Bet šalis garantas – Rusija – užpuolė Ukrainą dukart: 2014 ir 2022 m.
G-7 valstybės trečiadienį paskelbė bendrą deklaraciją, kuria įsipareigojo teikti tvarią karinę paramą Ukrainai. Tačiau parama bus dvišalė. Gali būti, kad šalys siekia nuraminti Rusijos užpultą Ukrainą, kuri vadovų susitikime nebuvo pakviesta tapti NATO nare.
„Kai kuriuos dalykus labai sunku paaiškinti partneriams. Mes kariaujame ir partneriai tikrai siekia mums pagelbėti, jie padeda, bet mes vis tiek gyvename skirtingomis sąlygomis. Mes gyvename sąlygomis, kai svarbiausia išgyventi, partneriai nori mums padėti gyventi. Bet prieš norėdami gyventi, mes turime išgyventi. O tai mus stumia į greitus procesus. Procesus, kurie reikalauja reformuoti saugumo architektūrą pasaulyje. Nelaimei, mes mokame aukščiausią kainą – mokame savo gyvybėmis“, – apgailestavo V. Zelenskis.
„Mes adekvatūs žmonės, mes labai gerai suprantame, kad partneriai mums padeda ginklais. Bet tai išgyvenimo klausimas. Tai yra tai, ko mums reikia. Mes suprantame, kad kas nors gali bijoti kalbėti apie mūsų narystę NATO, nes niekas nenori sulaukti pasaulinio karo. Tai logiška ir suprantama. Bet noriu, kad suprastumėte: esame civilizuoti, adekvatūs žmonės. Ukraina kariauja ir puikiai supranta, kad negali būti NATO nare, kol mūsų teritorijoje vyksta karas, tai visiškai aišku. Bet signalai irgi yra svarbu“, – spaudos konferencijoje aiškino Ukrainos prezidentas.
Politikas sako, kad NATO vadovų komunikate paminėtas sąlygas jis supranta, kad Ukraina galės būti pakviesta, kai jos teritorijoje bus saugu.
Kas sakoma NATO dokumente apie Ukrainą?
„Mes būsime pasirengę išplėsti pakvietimą Ukrainai prisijungti prie aljanso, kai sutars sąjungininkės ir kai bus įvykdytos sąlygos“, – rašoma NATO vadovų priimtame komunikate.
Tai ne tokia formuluotė, kurios tikėjosi Ukraina bei jos prezidentas V. Zelenskis, kuris atvyko į Lietuvą ir trečiadienį dalyvaus inauguraciniame NATO ir Ukrainos tarybos posėdyje. V. Zelenskis antradienį dieną socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė griežtą nuomonę, jog NATO šalys nenurodo jokio aiškumo laiko prasme nei dėl Ukrainos pakvietimo narystei, nei dėl pačios narystės. Tokią situaciją jis vadino absurdu ir ypač kritikavo terminą „sąlygos“ („conditions“).
„Mes visiškai remiame Ukrainos teisę pasirinkti savo saugumo susitarimus. Ukrainos ateitis yra NATO. Mes iš naujo patvirtiname įsipareigojimą, kuriam pritarėme 2008 m. Bukarešto susitikime, kad Ukraina taps NATO nare, ir šiandien pripažįstame, kad Ukrainos kelias į visišką euroatlantinę integraciją perėjo į lygmenį už narystės veiksmų plano. Ukrainos sąveika su aljansu tapo vis akivaizdesnė ir šalis yra vis labiau politiškai integruota, ji padarė didžiulį progresą vykdydama reformas“, – rašoma dokumente.
„Pagal 1997 m. Chartiją dėl išskirtinės partnerystės tarp NATO bei Ukrainos ir pagal 2009 m. papildymus, sąjungininkės toliau rems Ukrainą ir toliau peržiūrės Ukrainos progresą dėl sąveikumo, taip pat dėl papildomų demokratijos, saugumo sektoriaus reformų, kurios yra būtinos. NATO užsienio reikalų ministrai reguliariai įvertins progresą pasitelkdami Kasmetinę nacionalinę programą, Aljansas rems Ukrainą vykdant reformas, kurių reikia ateities narystei, – priduriama komunikate.
Aljanso lyderiai taip pat nusprendė įkurti NATO ir Ukrainos tarybą, kuri pirmą kartą posėdžiavo trečiadienį ir kurioje dalyvavo Ukrainos prezidentas V. Zelenskis. Kaip teigė NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas, lyderiai patvirtino daugiametę paramos Ukrainai programą, kad šalis galėtų įvykdyti viską, ko reikia narystei bei nugalėti sekinančiame kare. Generalinis sekretorius kalbėjo apie amuniciją, medicinos reikmenis, kurą ir kitą panašią pagalbą bei paramą vykdant reformas dėl Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sąveikos su aljanso šalimis narėmis.
NATO, be kita ko, atsisakė narystės veiksmų plano reikalavimo Ukrainai. „Tai pakeis Ukrainos narystės kelią iš dviejų žingsnių proceso į vieno žingsnio procesą. Mes taip pat aiškiai pasakėme, kad pakviesime Ukrainą prisijungti prie NATO, kai sutars sąjungininkės ir kai bus tinkamos sąlygos“, – sakė J. Stoltenbergas.
