A. Baerbock per pokalbį telefonu Irano užsienio reikalų ministro pareigas laikinai einančiam Ali Bagheri pareiškė, kad „bet kokia kaina turi būti užkirstas kelias tolesnei eskalacijai ir Iranas taip pat turi prie to prisidėti“, pranešė jos ministerija socialiniame tinkle „X“ (buvusiame „Twitter“).
Irano gyventojai penktadienį balsuoja pirmalaikiuose rinkimuose, kad pakeistų praėjusį mėnesį per sraigtasparnio katastrofą žuvusį prezidentą Ebrahimą Raisi.
Rinkimai Islamo Respublikoje vyksta vyraujant visuomenės apatijai po ilgus metus trukusių ekonominių sunkumų, masinių protestų ir įtampos Viduriniuose Rytuose.
Rinkėjai gali rinktis tarp griežtosios linijos kandidatų ir mažai žinomo politiko, priklausančio Irano reformistų judėjimui, siekiančiam pakeisti savo šiitų teokratiją iš vidaus. Kaip ir nuo 1979 metų Islamo revoliucijos, moterims ir radikalių pokyčių šalininkams neleista kandidatuoti, o paties balsavimo neprižiūrės tarptautiniu mastu pripažinti stebėtojai.
Balsavimas vyksta Viduriniuose Rytuose tvyrant vis didėjančiai įtampai dėl Izraelio ir islamistų grupuotės „Hamas“ karo Gazos Ruože.
Balandį Iranas pirmą kartą tiesiogiai atakavo Izraelį dėl karo Gazos Ruože, o regione Teherano ginkluojamos sukarintos grupuotės, pavyzdžiui, Libano „Hezbollah“ ir Jemeno husių sukilėliai, dalyvauja kovose ir yra suintensyvinusios išpuolius.
Tuo metu Iranas ir toliau sodrina uraną beveik iki ginklams tinkamo lygio ir turi pakankamai dideles atsargas, kad galėtų pasigaminti kelis branduolinius ginklus, jei nuspręstų tai padaryti.
Nors 85 metų Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei turi lemiamą žodį visais valstybės klausimais, prezidentai gali pakreipti šalies politiką konfrontacijos arba derybų su Vakarais linkme.
Tačiau, atsižvelgiant į rekordiškai mažą rinkėjų aktyvumą per pastaruosius rinkimus, lieka neaišku, kiek iraniečių dalyvaus penktadienio balsavime.
