Rinkimai Islamo Respublikoje vyksta vyraujant visuomenės apatijai po ilgus metus trukusių ekonominių sunkumų, masinių protestų ir įtampos Viduriniuose Rytuose.
Rinkėjai gali rinktis tarp griežtosios linijos kandidatų ir mažai žinomo politiko, priklausančio Irano reformistų judėjimui, siekiančiam pakeisti savo šiitų teokratiją iš vidaus. Kaip ir nuo 1979 metų Islamo revoliucijos, moterims ir radikalių pokyčių šalininkams neleista kandidatuoti, o paties balsavimo neprižiūrės tarptautiniu mastu pripažinti stebėtojai.
Balsavimas vyksta Viduriniuose Rytuose tvyrant vis didėjančiai įtampai dėl Izraelio ir islamistų grupuotės „Hamas“ karo Gazos Ruože.
Balandį Iranas pirmą kartą tiesiogiai atakavo Izraelį dėl karo Gazos Ruože, o regione Teherano ginkluojamos sukarintos grupuotės, pavyzdžiui, Libano „Hezbollah“ ir Jemeno husių sukilėliai, dalyvauja kovose ir yra suintensyvinusios išpuolius.
Tuo metu Iranas ir toliau sodrina uraną beveik iki ginklams tinkamo lygio ir turi pakankamai dideles atsargas, kad galėtų pasigaminti kelis branduolinius ginklus, jei nuspręstų tai padaryti.
Nors 85 metų Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei turi lemiamą žodį visais valstybės klausimais, prezidentai gali pakreipti šalies politiką konfrontacijos arba derybų su Vakarais linkme.
Tačiau, atsižvelgiant į rekordiškai mažą rinkėjų aktyvumą per pastaruosius rinkimus, lieka neaišku, kiek iraniečių dalyvaus penktadienio balsavime.
Už rinkimų priežiūrą atsakingas vidaus reikalų ministras Ahmadas Vahidi paskelbė, kad rinimai prasidėjo 8 val. ryto vietos (7 val. 30 min. Lietuvos) laiku. A. Khamenei atidavė vieną pirmųjų balsų rinkimuose, ragindamas visuomenę ateiti balsuoti.
„Žmonių entuziastingas dalyvavimas rinkimuose ir didesnis rinkėjų skaičius – tai neabejotinas poreikis Islamo Respublikai“, – sakė A. Khamenei.
Vėliau per valstybinę televiziją buvo transliuojami vaizdai iš rinkimų apylinkių visoje šalyje, kuriose nusidriekė kuklios eilės.
Keturi kandidatai
Analitikai mato tris pagrindinius pretendentus į antrąjį pagal svarbumą Irano postą.
Figūruoja konservatyvių pažiūrų parlamento pirmininkas Mohammadas Bagheris Ghalibafas (Mohamedas Bageris Galibafas), ultrakonservatyvių pažiūrų buvęs derybininkas dėl branduolinės programos Saeedas Jalili (Saidas Džalilis). Šiitų dvasininkas Mostafa Pourmohammadi (Mostafa Purmohamadis) taip pat išliko lenktynėse, nors jo rezultatai nuomonių apklausose buvo prasti.
Taip pat kandidatuoja vienintelis reformistas Masoudas Pezeshkianas (Masudas Pezeškianas), kuris susivienijo su tokiais politikais kaip buvęs prezidentas Hassanas Rouhani (Hasanas Rouhanis). Šiam vadovaujant Teheranas 2015 metais sudarė svarbų branduolinį susitarimą su pasaulio galybėmis.
Branduolinis susitarimas galiausiai žlugo, o prie valdžios vairo vėl stojo griežtosios linijos šalininkai.
Didesnis rinkėjų aktyvumas galėtų padidinti M. Pezeshkiano – 69-erių metų širdies chirurgo, siekiančio grįžti prie branduolinio susitarimo ir pagerinti santykius su Vakarais – šansus.
Tačiau lieka neaišku, ar M. Pezeshkianas pritraukė rinkėjus prie balsadėžių. Buvo kvietimų boikotuoti rinkimus, įskaitant įkalintos Nobelio taikos premijos laureatės Narges Mohammadi raginimus. Tuo metu A. Khamenei jau perspėjo M. Pezeshkianą ir jo sąjungininkus dėl jų siekio užmegzti ryšius su Jungtinėmis Valstijomis.
Balsavimas prasidėjo netrukus po to, kai kitoje planetos pusėje prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) ir Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) baigė pirmuosius transliuotus JAV prezidento rinkimų debatus, kur buvo paminėtas ir Iranas.
D. Trumpas apibūdino Iraną kaip „sužlugdytą“ jo administracijos ir pabrėžė savo sprendimą 2020 metais surengti dronų smūgį, per kurį žuvo Revoliucijos gvardijos generolas Qassemas Soleimani. D. Trumpas 2018-aisiais vienašališkai išvedė JAV iš Teherano branduolinio susitarimo su pasaulio galybėmis ir taip didino įtampą tarp šių dviejų šalių.
Balsavimo teisę turi daugiau nei 61 mln. vyresnių nei 18 metų amžiaus iraniečių, iš kurių apie 18 mln. yra 18–30 metų amžiaus.
Jei nė vienas kandidatas rinkimuose Irane nesurinks daugiau kaip 50 proc. balsų, nugalėtojui išaiškinti gali prireikti antro turo. Per visą Irano istoriją buvo tik vienas antrasis prezidento rinkimų turas – 2005 metais, kai griežtosios linijos šalininkas Mahmoudas Ahmadinejadas įveikė buvusį prezidentą Akbarą Hashemi Rafsanjani (Akbarą Hašemį Rafsandžį).
63 metų E. Raisi žuvo per gegužės 19 dieną įvykusią sraigtasparnio katastrofą. Per ją taip pat žuvo šalies užsienio reikalų ministras ir kiti asmenys. Jis buvo laikomas A. Khamenei protežė ir galimu aukščiausiojo lyderio įpėdiniu.
Vis dėlto daugelis jį pažinojo dėl dalyvavimo 1988 metais Irane įvykdytose masinėse egzekucijose ir dėl jo vaidmens kruviname susidorojime su kitaminčiais po protestų dėl Mahsos Amini mirties areštinėje 2022-aisiais.
M. Amini, 22-ejų Irano kurdė, buvo suimta dėl kaltinimų pažeidus hidžabo dėvėjimo taisykles, kurios reikalauja moterims viešumoje šiuo rūbu dengti visą galvą ir kaklą. Aprangos kodas taip pat reikalauja viešumoje vilkėti kuklius rūbus.
