Be to, atsisakyta teritorinių ligonių kasų kaip atskirų vienetų.
Tai numatančios Sveikatos draudimo įstatymo pataisos priimtos 82 Seimo nariams balsavus už, prieš buvus septyniems parlamentarams ir 27 politikams susilaikius.
Pagal priimtas pataisas, VLK direktoriui įtvirtinta teisė taikyti poveikio priemones, jei gydymo įstaigos pažeidžia sudarytas sutartis ar kitus teisės aktus. Pagal šias sutartis VLK apmoka įstaigoms už pacientams suteiktas paslaugas.
Pataisos leidžia VLK direktoriui sustabdyti arba nutraukti sutartis su gydymo įstaigomis, vaistinėmis, kai jos praranda licenciją, duoti rašytinį nurodymą dėl pažeidimų, įpareigoti grąžinti neteisėtai gautas privalomojo sveikatos draudimo lėšas ar mokestį už paslaugą, kuri turėjo būti suteikta nemokamai.
Taip pat numatyta, kad direktorius galės 30 kalendorinių dienų sustabdyti sutarties arba jos dalies vykdymą, jeigu gydymo įstaigos, vaistinės neįvykdys jo anksčiau duoto nurodymo, o to nepadarius iki sustabdymo termino pabaigos, VLK direktorius išvis galės tos įstaigos sutartį su VLK ar jos dalį nutraukti.
Išimtis numatyta mažareikšmiams pažeidimams – tokiais atvejais poveikio priemonės nebus skiriamos.
„Valstiečių“ frakcijos narė Rimantė Šalaševičiūtė siūlė sveikatos priežiūros įstaigas už pažeidimus bausti griežčiau.
Ji teikė pataisą, kad per dvejus metus nustačius du analogiškus tų pačių teisės aktų reikalavimų pažeidimus, VLK turėtų galią vienašališkai sustabdyti arba nutraukti sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis ar vaistinėmis dėl valstybės kompensuojamų paslaugų finansavimo. Atnaujinti sutartį būtų galima tik po metų.
Šį siūlymą kritikavo Lietuvos medikų sąjūdžio ir šeimos gydytojų profesinės sąjungos atstovai. Jie antradienį kreipėsi į Seimo narius su prašymu siūlymo nepalaikyti, nes pakeitimai, anot laiško autorių, turėtų ypatingai neigiamą reikšmę tiek sveikatos paslaugų prieinamumui, tiek medikų bendruomenei.
Pataisa Seimo salėje nesurinko daugumos balsų.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas atkreipė dėmesį, kad tokį siūlymą savo išvadoje teikė ir Vyriausybė.
„Nėra aiškių kokybinių kriterijų, kaip tie pažeidimai bus skirstomi, dėl to tokia poveikio priemonė būtų absoliučiai neproporcinga“, – teigė Seimo Laisvės frakcijos narė Ieva Pakarklytė.
Medikų atstovai savo kreipimesi tvirtino, kad dauguma VLK šiuo metu nustatomų pažeidimų, dėl kurių būtų stabdomos arba nutraukiamos sutartys su gydymo įstaigomis, nėra tyčinės ar piktybinės veiklos rezultatas, o kyla dėl sistemų klaidų, painaus teisinio reglamentavimo, didelio personalo darbo krūvio.
Laiške pabrėžta, kad medicinos įstaigoms praradus finansavimą iš VLK, šios nepajėgs išmokėti medikams darbo užmokesčio ir bus priverstos nutraukti darbo sutartis.
Be to, parlamentarų sprendimu panaikintos teritorinės ligonių kasos kaip atskiri vienetai. Veiks vienas juridinis asmuo – Valstybinė ligonių kasa.
Šiuo metu Lietuvoje veikia Valstybinė ligonių kasa ir penki teritoriniai padaliniai.
Seimo priimtos pataisos turėtų įsigalioti nuo kitų metų liepos, jeigu jas pasirašys prezidentas.