Kalbame su Lietuvos gėjų lygos pirmininku Vladimiru Simonko.
Šeštadienį žygiuosite Vilniaus gatvėmis. Kokie yra jūsų žinia? Ką jūs norite tomis eitynėmis pasakyti?
Šeštadienį žygiuosime, bet žygiuos ne tik LGBT bendruomenė, o ir visi, kurie yra mūsų pusėje. Tokių, kurie yra mūsų pusėje, mes norėtume matyti mažiausiai 10 tūkst. žmonių. Tačiau, aš manau, kad tie, kurie negalės prisijungti, matys mus per tiesioginę transliaciją.
Mūsų žinia šį kartą, kad mes esame šeima. Mes norime priminti politikams, kad sausio mėnesį Konstitucinis Teismas priėmė sprendimą, kuriame praplėtė šeimos apibrėžimą – tos pačios lyties pora taip pat laikoma šeima. Tad mes norime nusiųsti žinią mūsų valdžiai, kad atėjo laikas spręsti mūsų reikalus.
O tiksliau žiūrint: jūs norite, kad būtų įteisinta tos pačios lyties partnerystė, ar šeimą įteisinti, ar ir tuos vaikus įsivaikinti ar jų susilaukti? Kuri čia ta dalis?
Tai dėl to mes ir einame – kad pradėtume diskutuoti. Nes diskusijos visada yra įdedamos į stalčių. Kai tik reikia ramiai padiskutuoti, tai mūsų parlamentas iš karto išsigąsta ir nenori iš viso pradėti apie tai kalbėti. Be abejo, visuomenei reikia ruoštis, bet aš noriu priminti, kad Lietuva viena iš šešių šalių Europos Sąjungoje, kurios nesureguliavo šitų santykių. Aš kalbu apie tai, kad laikas tiksi, ir kad neatsitiktų taip, kad Lietuva bus paskutinė šalis Europos Sąjungoje, kuri šio klausimo iš viso nesureguliavo.
Dabar apie eitynes. Kaip jūs įsivaizduojate, kiek žmonių atvažiuos ir kiek bus vietinių?
Žinote, 2010-aisiais buvo labai įdomus santykis – per pusę. Tačiau, kuo toliau, tuo įdomiau, kadangi pastaruoju metu mes matome, kad mūsų Lietuvos piliečiai arba svečiai iš kitų miestų papildo mūsų gretas ir dauguma, aišku, mūsų vietinių. Ir tai mane labiausiai džiugina, nes mums tai suteikia vilties. Mes matome, kaip visuomenė keičiasi, ji tampa pakantesnė ir mes matysime rytoj, kas atsitiks. Galbūt kai kurie iš Seimo narių supras, kad tarp tų 10 tūkst. žmonių yra ir jų rinkėjai. Ir, galbūt, kitais metais rinkėjai pasirinks balsuoti už tuos, už kuriuos reikia balsuoti.
Tačiau tuo pačiu metu žadamos organizuoti ir kitos eitynės. Kaip jūs žiūrite į tai? Juk taip bandoma parodyti kaip priešpriešą jūsų eitynėms.
Situacija yra tokia: jeigu tos eitynės, apie kurias kalbama, neprieštarauja Konstitucijai, jeigu jos nepažeidžia įstatymų, tai kodėl gi ne? Mes kalbėjom ir su policija, jie kalba apie tai, kad tiesiog reikia į tai žiūrėti tolerantiškai, tai yra jų Konstitucinė teisė. Tik aš noriu pasakyti, kad kai kurie organizatoriai jau pradeda krautis politinį kapitalą, netrukus bus Seimo rinkimai, tai galbūt tie organizatoriai pasiilgo Seimo narių kėdžių? Tad jeigu atsakymas „taip“, tai tada neapsigaukit rinkėjai, kai kas žaidžia svetimą žaidimą.
Dabar – trumpai apibendrinant. Tai bus jau 4 eitynės Lietuvoje, jos vyksta kas trejus metus. Jeigu mes dabar sugretintume pirmąsias eitynes ir paskutines, kurios buvo. Kiek pasikeitė Lietuva?
Ženkliai. Ženkliai pasikeitė. Ir aš matau, kad keičiasi visuomenė, keičiasi Lietuva. Bet politikai, deja, nelabai.
