Vasara tik prasidėjo, o į gydymo įstaigas jau kreipiasi žmonės, įkąstigyvačių. Šią savaitę Vilniaus respublikinėje ligoninėje pagalbos prašė pacientas, su angimi susidūręs sodyboje.
„Buvo aptarnautas ambulatoriškai su gyvatės įkandimu. Stacionaro kol kas šiais metais dar neprireikė, na bet vasara tik prasideda“, – apie atvejį pasakojo toksikologė Gabija Laubner.
Gydytojai įspėja, kad po susidūrimo su gyvate, žmonės nedelstų ir kreiptųsi į medikus. Žinoma, būna, jog pati gyvatė „nusikaltimo vietoje“ neužklumpama. Tačiau jos įkandimo žymių su niekuo nesupainiosi.
„Žmogus pasakojo, kad jis žinojo, jog yra alergiškas bičių ir vapsvų įkandimams. Ir šį kartą jis numanė, kad gali baigtis jam nelabai gerai. Tai kai įkando gyvatė, jo giminaičiai iš karto kvietė greitąją pagalbą“, – pasakoja toksikologė.
Tiesa, medikai pamena ir tokių atvejų, kai žmogus, įkandus gyvatei, nutarė ją sugauti. O ši iš keršto jam kirto dar šešis kartus. Gydytojai griežtai įspėja šių nuodingų gyvių neimti į rankas ir neerzinti. O linkusiems į alergijas, pataria nešiotis adrenalino, kuris tampa nepakeičiama pirmąja pagalba, jei įkandus gyvatei, ar įgėlus bitei kyla alerginis šokas. Vienintelė nuodinga gyvatė, paplitusi visoje Lietuvoje – angis. Ir vasaros laikas, kuomet temperatūra šokteli aukščiau dvidešimties, angių ypač mėgstamas. Todėl ir susidūrimų su gyvatėmis šiuo metu kaip niekada daug. Gamtininkai sako, kad nebūtinai miške sutiksime angį, ji gali atklysti net ir į namų kiemą.
„Tokiu metu, kai trisdešimt beveik siekia oro temperatūra, jie tampa aktyvūs, jie pradeda visur šliaužioti, ieškoti naujų vietų, ieškoti sau maisto. Natūralu, kad tokiu metu žmonės ir pastebi dažniausiai“, – tvirtina gamtininkas Laurynas Budrys.
Angis nešiojasi skirtingą nuodų kiekį. Nuo to ir priklauso, kokius simptomus žmogus pajaučia įkirtus gyvatei. Jei nuodų daugiau, žmogui gali aptempti sąmonė, gali sutrikti širdies ritmas.
„Kai įkanda gyvatė, tai priklauso nuo to, ar ji spėja nuodus įleisti ir kiek įleisti į įkandimo vietą. Skirsis klinikinis vaizdas ar tai bus ranka, ar koja, ar bus kaklas, ar galvos kažkokia vieta. Tai tinsta ta vieta, pradeda skaudėti, pradeda raudonuoti, karščiuoti, sutrinka tos vietos funkcija“, – pastebi toksikologė.
Daug kas išsigąsta ir ypač paplitusių šalyje žalčių. Jie taip pat gali švelniai grybštelti juos palietusiam žmogui, tačiau ne taip kaip angis, žalčiai neturi nuodų. Tiesa, jie iš pykčio gali apipurkšti dvokiančiu skysčiu.
„Jis turi kitas, dvokiančias tokias liaukas. Tai jeigu jį paimsi į rankas, besigindamas jis gali tokių ne „Gucci" kvepalų, ar kokie ten patys geriausi, paskleis ir paskui reikia ten labai ilgai plautis visokiom priemonėm, kad dingtų tas kvapas“, – pasakoja gamtininkas Laurynas Budrys.
Tiesą, mirčių dėl gyvatės įkandimo mūsų šalyje dar nebuvo fiksuota. Todėl gamtininkai pataria per daug nesibaiminti šių roplių.
„Tai nėra kažkoks didžiulis padaras, kuris gali suvalgyti ar žmogų nužudyti’, – pastebi gamtininkas.
Angies įkandimai pavojingiausi vaikams ir senyvo amžiaus žmonėms. Vidutiniškai į šalies įstaigas per metus dėl angies įkandimų patenka pusšimtis gyventojų.
