Pasak psichologo Edvardo Šidlausko, šiandien pasakyti, kaip pagrobimo istorija paveiks Vilčinskų vaikus ateityje, yra sunku. Vis dėlto įtaka jų gyvenimams bus akivaizdi.
„Manau, jis bet kuriuo atveju pasimatys laikui bėgant. Daug priklauso nuo to, kaip patys vaikai suvokė situaciją, kaip interpretavo, kas vyksta: ar jie su tėvais kažkur važiavo kaip į išvyką, ar tai kažkoks nuotykis, ar tai iš tikrųjų rizikinga situacija, kur jie gali, tarkim, netekti tėvų. Neaišku, kaip tai jiems buvo pateikiama. Nuo to labai priklauso pasekmės jų psichikai“, – komentavo psichologas.
„[Vaikai] nustoja socializuotis ir praranda įgūdžius bendrauti, būti visuomenės nariais. Akivaizdu, kad tai neigiama įtaka jų savivertei, pasitenkinimo gyvenimu jausmui. Tai gali lemti daug visokių ligų“, – pridūrė jis.
Psichologo teigimu, radikaliose šeimose gyvenančių vaikų likimai gali susiklostyti dvejopai. Jeigu tėvai laikosi kitokių nei visuomenėje priimta taisyklių, vaikas su jomis sutiks, bet jam suaugus, tai turės įtakos jo asmeniniam gyvenimui.
„Dažniausia pats vaikas nelabai suvokia savo situacijos ir gana nesunkiai adaptuojasi prie visokiausių nesąmonių. Jis nežino, kaip turi būti – tėvai taip sako, matyt, taip reikia. Vaikai tuo momentu kažkaip prisitaiko, ir jei paklaustum, sakytų: „Man viskas gerai“. Bet ilgalaikėje perspektyvoje tai gali turėti labai rimtų pasekmių. Ypač jeigu kažkokia izoliuota bendruomenė ir t.t., tai grįžti į sociumą gali būti labai sunku“, – paaiškino E. Šidlauskas.
Gali būti ir kitokia situacija – žmogus ateityje negyvens pagal tėvų filosofiją. Jeigu ji labai radikali, noras socializuotis, taigi ir laikytis visuomenėje priimtinų taisyklių, nugalės.
„Būna, kad jeigu [šeimoje] neadekvačios gyvenimo taisyklės ir gyvenimo pagrindas yra kitoks nei įprasta, prigimtis paima viršų. <...> Taip ir su tais vaikais – galbūt jie prie tėvų taikosi, kol yra maži, bet galiausiai pratrūksta noras žmonėtis, turėti draugų, nueiti į kiną, turėti kompiuterį – tiesiog smalsu pažinti pasaulį. Jie ištrūksta iš tokių bendruomenių, bet, aišku, pasekmės yra ilgalaikės negatyvios“, – kalbėjo E. Šidlauskas.
Anot specialisto, problema slypi ne fakte, kad vaikai nelankė mokyklos, o neteisėtuose tėvų veiksmuose. Jeigu Vilčinskai bent kiek pripažintų Lietuvos įstatymus, viso skandalo būtų buvę galima išvengti.
„Visa esmė tokių radikalių judėjimų yra ta, kad jie gali gyventi kaip nori. Niekas gi jiems nedraudžia, jeigu jie visa tai susitvarkytų teisiškai. Galima turėti įvairaus religinio pagrindo mokyklas, tie patys tėvai gali susiburti ir atidaryti savo mokyklėles, savo darželius, savo universitetus. [Gali] finansuoti ir suteikti privatų išsilavinimą.
Bet jie, jeigu gyvena Lietuvoje, turi žaisti pagal taisykles ir susikurti savo gyvenimą atsižvelgiant į įstatymus. Galima visa tai padaryti. Nematau prasmės lakioti pametus galvą po Europą ar po Lietuvą su mašina, nereikia to. Visa tai buvo galima sutvarkyti iš namų per kompiuterį – suderinti mokymąsi ir t.t.“, – sakė E. Šidlauskas.
Vilčinskai pažeidė vaikų teises
Vilčinskams be teismo leidimo išsivežus savo vaikus, paaiškėjo, kad šeimoje problemos kaupėsi ilgą laiką, o vaikų tėtis elgėsi taip, kad pats nepaliko jokių išeičių.
Save suverenais vadinanti šeima neturėjo asmens dokumentų ir nepripažino Lietuvos Respublikos įstatymų. Nors nepripažįsta valstybės institucijų, bet Vilčinskai 2022 metais rudenį kreipėsi į savivaldybę prašydami socialinės pašalpos ir socialinės paramos mokiniams. Bet abu sutuoktiniai neturėjo jokių galiojančių asmens dokumentų, todėl savivaldybė tokios paramos skirti negalėjo.
Šaltinių duomenimis, šeimoje buvo ir smurto – 2022 metų vasarą buvo iškviesta policija dėl žodinio konflikto. Namuose buvo visi 3 vaikai, o policija nustatė neblaivumą visiems suaugusiesiems: pačiam pranešėjui, vaikų mamai bei tėčiui. Pranešėjas buvo girčiausias – 1,89 promilės, vaikų mamos girtumas siekė 1,14 promilės, o tėvo – 0,14 promilės.
Paskui M. Vilčinskas atsisakė bet kokių socialinių paslaugų, o nuo 2022 metų rudens prasidėjo problemos su vieno vaiko mokykla – vyriausias vaikas masiškai nelankė pamokų. Pavyzdžiui, per tris mėnesius 9-erių metų vaikas praleido 171 pamoką. M. Vilčinskas teigė mokantis vaikus namie, bet įrodymų rasti sunku – neaišku, ką vaikai moka, kaip įsivertina ar atsiskaito. Būtent tai, anot E. Šidlausko, ir yra problema.
„Jei mokai iš namų, tada susitvarkyk tą namų mokymą. Niekas nedraudžia, valstybė tą leidžia. Tada yra tam tikra atskaitomybė – metų gale vaikai laiko testus ar egzaminus, kad įrodytų valstybei, kad tikrai buvo su jais dirbama, kad jie nėra apleisti.
Šiuo atveju yra didelė tikimybė, kad mes kalbame apie apleistumo atvejį, t.y. vaiko teisių pažeidimą. Vaiko interesų neatliepimas yra apleistumas, o apleistumas gali būti nebūtinai fizinis, kai vaikas nesiprausęs ar nevalgęs, bet ir psichologinis: nesaugi aplinka, vaikas neturi draugų arba jam neleidžiama su jais bendrauti, nes kažkur slapstomasi, arba neleidžiama mokytis skaityti/rašyti, nes tai galbūt kažkoks blogis“, – teigė E. Šidlauskas.
Nors savivaldybė pasiūlė ugdymo šeimoje galimybę, kas būtų reiškę, kad tėvai būtų galėję mokyti savo vaikus pagal nustatytą pradinio ar pagrindinio ugdymo programą, niekas į tokį pasiūlymą neatsakė.
Šeima sustabdyta netoli pasienio su Baltarusija
Dėl visų problemų buvo kreiptasi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą, bet tėvai pagalbos nenorėjo, nesutiko bendradarbiauti, neadekvačiai vertino padėtį, nesudarė galimybės išklausyti vaikų, todėl specialistams neliko nieko kito kaip tik kreiptis į Kauno apylinkės teismą dėl leidimo paimti vaikus iš šeimos. Jie buvo apgyvendinti Kauno vaiko gerovės centre „Pastogė“.
Liepos 18 d. Vilčinskai iš „Pastogės“ visus tris savo vaikus savavališkai išsivežė. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vaikų pagrobimo. Rugpjūčio 1 d. šeima rasta. Atradienį apie 12.50 val. sustabdė automobilį „Ford Focus“ vokiškais numeriais. Jame buvę asmenys pateikė išgalvotus dokumentus, o transporto priemonę vairavęs vyras kalbėjo vokiškai.
Pasieniečiai Mindaugą ir Ingą Vilčinskus sulaikė Ignalinos rajone, Smolinės kaime, trys mažamečiai vaikai buvo su tėvais. Su šeima automobilyje buvo ir trečias suaugęs asmuo. Jo tapatybę pavyko nustatyti. Apklausos metu Vilčinskai neigė pažįstantys šį asmenį.
Keliautojai pasieniečiams pateikė suklastotus kelionės dokumentus, todėl didelė tikimybė, kad šeimos tikslas buvo nelegaliai kirsti Lietuvos ir Baltarusijos sieną.
„Jie neneigė, kad ketino kristi Lietuvos sieną būtent į Baltarusiją. Neneigė“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė Gitana Kaupė.
„Kur jie buvo tas dvi savaites jie nepasakė. Aš manau, kad jie buvo ne užsienio valstybėje. O kol kas ikiteisminio tyrimo duomenimis mes neturime konkrečios vietos, kur jie buvo“, – pridūrė prokurorė.
Ką būtų darę prasmukę į Baltarusiją, Vilčinskai teisėsaugai taip pat nepasakė.
Vaikų grobimu įtariamiems Vilčinskams už akių teismas praėjusią savaitę buvo skyręs suėmimą.
„Buvo nuspręsta dviem mėnesiams, kadangi neatlikti ikiteisminio tyrimo veiksmai. Kaip matyti suėmimo pagrindas buvo, kad bėgs ir slėpsis. Įtariamieji bėgo, slėpėsi ir sulaikyti buvo tik dėka pasienio pareigūnų budrumo. Taip pat tam, kad neišvyktų į kitą šalį ir tai užtikrintų jų dalyvavimą procese, siekiant atlikti visus veiksmus ir bylą perduoti į teismą“, – teigė G. Kaupė.
Vilčinskai prokurorams teigė, kad „dės visas pastangas, kad vaikai sugrįžtų pas juos gyventi“.
