„Mokesčiai yra vertybinis dalykas ir jais mes pasakome, kas mums yra svarbu. Šiuo atveju man atrodo, kad smulkus verslas yra vertybė. Į smulkų verslą mes savotiškai turėtume žiūrėti kaip į mažą vaiką, kuriam turime sudaryti tobulas sąlygas augti ir užaugti bei vieną dieną tapti didele įmone“, – interviu portalui tv3.lt sakė M. Majauskas.
Labiausiai dėl tokios politiko laikysenos nepatenkinta finansų ministrė Gintarė Skaistė ir partijos lyderis Gabrielius Landsbergis. Neatmestina, kad M. Majauskas gali susilaukti partijos nuobaudų, pavyzdžiui, pašalinimo iš komiteto pirmininko pareigų, bet neatrodo, kad konservatorių tai itin gąsdintų.
Pagrindinės interviu nuostatos:
- Seimo narys M. Majauskas laikosi pirminės pozicijos, kad 9 proc. PVM lengvata maitinimo paslaugoms, taip pat kultūros, poilsio ir sporto renginių bei atlikėjų paslaugoms turi išlikti ne pusmetį, o visus metus, o gal ir neterminuotai.
- Politikas nesutinka su Finansų ministerijos skaičiavimais, kad pratęsus lengvatą biudžetas neteks 60 mln. eurų. Jo nuomone, sumažintas tarifas paskatino daugelį maitinimo paslaugas teikiančių įstaigų deklaruoti padidėjusias pajamas, todėl sektorius išskaidrėjo ir sumokėjo daugiau pajamų bei pelno mokesčio. M. Majauskas mano, kad realios biudžeto netektys bus daug mažesnės.
- M. Majauskas priminė, kad Biudžeto ir finansų komiteto iniciatyva biudžetas pasipildys papildomomis pajamomis nuo kitų metų pradžios labiau apmokestinus bankus, loterijas bei kazino. Jo skaičiavimais, tai atneš apie 40 mln. eurų biudžeto pajamų.
- Pasak politiko, smulkiam verslui valstybė turi sudaryti tobulas sąlygas augti, panašiai kaip vaikui. M. Majausko požiūriu, valstybės mokestinė politika yra susijusi su vertybėmis, ji parodo, kas valstybei yra svarbu.
- Politikas pripažįsta, kad PVM lengvatos pratęsimas nesumažins kotletų kainos kavinėse, bet padės verslui gyvuoti.
- M. Majauskas ketina toliau Seime balsuoti už PVM lengvatų pratęsimą maitinimo, kultūros, poilsio, sporto renginių bei atlikėjų paslaugoms, nepaisant Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų prezidiumo sprendimo įpareigoti Seimo narius balsuoti tik už su Vyriausybe suderintus projektus. Už tai gali grėsti net pašalinimas iš partijos.
Ar sutiksite, kad apskritai mokesčių lengvatos nėra geras dalykas, nes iškreipia rinką, mažina biudžeto pajamas?
Nesutinku. Todėl, kad mokesčiai atspindi valstybės vertybes. Mokesčiais mes parodome, kas mums yra svarbu, ir atitinkamai pritaikome mokestinius tarifus sektoriams. Vieni sektoriai, kurie gyvena pakankamai gerai, gali mokėti didesnius mokesčius nei kiti. Pavyzdžiui, Biudžeto ir finansų komitetas priėmė sprendimą pritaikyti bankams nuolatinį 5 proc. padidintą pelno mokesčio tarifą nei visiems kitiems. Stambūs bankai moka 20 proc., o ne 15 proc. Ir nuo ateinančių metų įtvirtintas nuolatinis tarifas Biudžeto ir finansų komiteto iniciatyva. Dėl to ateinančiais metais papildomai surinksime 20 mln. eurų.
Tuomet Biudžeto ir finansų komitetas sako, kad bankai yra ne vienintelis sektorius, kuris dirba ribotos konkurencijos sąlygomis, uždirba didelius pelnus ir nemoka dividendų mokesčio. Yra ir loterijos, kurios irgi dirba be jokios konkurencijos, uždirba didelius pelnus, ir loterijoms mes taip pat padidinome reikšmingai mokesčius. Tada sakome: žiūrėkite, yra labai ribotos konkurencijos stambus verslas – kazino. Ir kazino padidinome mokesčius. Tai yra grynai Biudžeto ir finansų komiteto iniciatyva: kazino, lošimų namai, loterijos, bankai – visiems jiems nuo ateinančių metų bus didesni mokesčiai, iš to biudžetas surinks maždaug 40 mln. eurų.
Mokesčiai yra vertybinis dalykas ir jais mes pasakome, kas mums yra svarbu. Šiuo atveju man atrodo, kad smulkus verslas yra vertybė. Į smulkų verslą mes savotiškai turėtume žiūrėti kaip į mažą vaiką, kuriam turime sudaryti tobulas sąlygas augti ir užaugti bei vieną dieną tapti didele įmone. „Teltonika“ irgi kažkada buvo mažas verslas. Dabar matome, kad tai Lietuvos pažiba. „Maxima“ irgi prasidėjo nuo nedidelės parduotuvės Šeškinėje.
Tai turime užtikrinti palankias sąlygas smulkiam verslui dirbti, veikti, kurti ir vieną dieną jie gal taps dideliais verslais. Ir net jeigu tai neįvyktų, reikia užtikrinti, kad tie žmonės, kurie kuria smulkų verslą, jaustųsi taip, jog apsimoka rizikuoti. Ir tada ateiname prie mokestinių sprendimų.
Bet dėliojant biudžetą vertybių gali būti labai daug. Iš surenkamų mokesčių mes finansuojame valstybės veikimą, švietimo, socialines paslaugas. Vena vertus, svarbu padėtis smulkiam ir vidutiniam verslui, kita vertus, svarbu užtikrinti tinkamą įvairių sričių finansavimą. Pavyzdžiui, policijos. Taigi vertybių daug, viskas svarbu.
Na, galime grįžti į Viduramžius, kai mokesčiai buvo imami už galvą ir buvo labai paprasta suskaičiuoti – viena galva, tiek mokesčių ir visi moka. Nekilnojamojo turto mokestis Anglijoje buvo pagal langų skaičių: buvo labai paprasta suskaičiuoti ir dar dabar vaikštant Londone galima pamatyti seną namą užmūrytais langais, kad mokestis būtų mažesnis.
Tai čia toks primityvus, paprastas būdas skaičiuoti mokesčius. Bet jeigu norime, kad mokesčiai atspindėtų vertybes, būtų socialiai jautrūs, atsakingi, skatintų tam tikras ekonomines sritis, tai natūralu, kad vieniems mokesčiai yra mažesnis, kaip smulkiam verslui ir kultūrai, o kitiems didesni – bankams, kazino ir loterijoms jie didesni Lietuvoje ir jie turi būti didesni tam, kad mes galėtume surinkti daugiau pajamų padėdami smulkiam verslui, bet ir finansuodami viešojo sektoriaus išlaidas.
Raimondas Kuodis ne kartą minėjo, kad tokios lengvatos kaip kavinėms, restoranams, sportui, kultūrai iš esmės yra skirtos elitui. Nėra jokių lengvatų kruopoms, duonai, bulvėms, ką vartoja žmonės, neturintys pinigų. Jis siūlė apskritai mažinti PVM žemiau psichologinės 20 proc. ribos naikinant daugelį lengvatų. Kodėl to nesiekiame?
Tai yra absurdiškas siūlymas. Antraštėje galbūt jis skamba gražiai, bet tai reiškia, kad mes padidiname vaistų kainas, nes yra lengvata receptiniams vaitams, padidiname autobusų bilietų kainas, nes yra lengvata keleivių pervežimui, padidiname centrinio šildymo kainą, panaikiname lengvatą spaudai ir tada mažinamas bendras tarifas. Man atrodo, kad toks sprendimas būtų socialiai neatsakingas ir praktikoje niekur nėra taikomas.
Jeigu pasižiūrėtume į Europos Sąjungos patirtį, tai aš matau tik dvi šalis, kurios netaiko sumažinto tarifo kultūros renginių lankymui – tai Estija ir Portugalija. Absoliučiai visos kitos Europos Sąjungos šalys taiko, kaip kad mūsų kaimynė Latvija tiesiog atleidžia nuo PVM kultūros renginius, nes kultūra yra svarbu.
Bet restoranų, kavinių ir kitoms maitinimo paslaugoms nei Latvijoje, nei Estijoje nėra lengvatos.
22 iš 27 Europos Sąjungos šalių taiko lengvatą maitinimo sektoriui. Jeigu taip sudėtume maitinimą, kultūrą, sporto paslaugas, tai yra 13 tūkst. įmonių. Iš jų 99 proc. yra smulkus verslas ir tik 1 proc. yra vidutinis. Absoliuti dauguma Europos šalių taiko sumažintą tarifą maitinimo sektoriui, nes didžioji dalis yra smulkus verslas, regione, šeimos verslas, kurio tu nesukontroliuosi, nepriversi mokėti didesnių mokesčių. Jis mokės tik tiek mokesčių, kiek jaučia, kad gali sumokėti. O prie kiekvieno policininko nepastatysi, o ir prasmės tokios nėra. Absoliuti dauguma Europos Sąjungos šalių taiko sumažintą tarifą siekdami paskatinti tą smulkų verslą skaidrinti, kad būtų konkurencingas, kad mokėtų mokesčius.
Sumažintas tarifas yra ne todėl, kad kotletas lėkštėje būtų pigesnis, o tam, kad verslininkas galėtų dirbti ir išgyventi dirbdamas. Ir profesorius R. Kuodis tą žino geriau nei bet kas kitas, bet šiuo atveju renkasi užmerkti vieną akį bei nematyti skirtumo tarp PVM taikymo reguliuojamoje ir nereguliuojamoje rinkoje.
Ką tai reiškia? Jeigu receptinių vaistų kaina yra reguliuojama, tai sumažinus PVM tarifą, reguliatorius iškart sako, kad šito vaisto kaina turi būti atitinkamai mažesnė pagal sumažinto tarifo dalį. Lygiai taip pat centriniam šildymui. Sumažinus tarifą centriniam šildymui, jeigu sąskaitą sudarė 100 eurų plius 9 proc., tai dabar PVM yra nulinis, reguliatorius sako, jūs galite išrašyti sąskaitą tik 100-ui eurų. Taškas.
Tuo tarpu jeigu mes sumažintume pridėtinės vertės mokestį dešrai, pomidorams ir pienui, tai prekybos tinklas sakytų, kad aš tai, pavyzdžiui, renkuosi nemažinti kainos, nes ta kaina nereguliuojama. Tada jis sakys: pakilo darbo užmokestis, pabrango pomidorai, paveikė energetinių išteklių kainos ir tu negali sužiūrėti, kiek, kaip ir dėl kokių priežasčių pasikeitė ta kaina.
Todėl sumažintas pridėtinės vertės mokesčio tarifas nereguliuojamoje rinkoje, kaip kad prekyboje maisto produktais, būtų paskata ir parama stambiems prekybos tinklams. Lygiai taip pat sumažintas pridėtinės vertės mokesčio tarifas maitinimo sektorius yra paskata tam verslui, kuris veikia toje rinkoje. Tik šiuo atveju padėtume ne prekybos tinklams, o 7,5 tūkst. maitinimo įmonių, kurių 99 proc. yra smulkus verslas. Tai ten, kur kaina nereguliuojama, PVM sumažinimas neturi įtakos kainai, o veikia kaip paskata verslui.
Tai galima daryti išvadą, kad jeigu būtų sutarta išlaikyti sumažintą PVM tarifą maitinimo paslaugoms, tai nesumažins kainų restoranuose ir kavinėse, bet padės šio sektoriaus verslui išgyventi.
Pasižiūrėkime: 2021 metais priėmus sprendimą sumažinti pridėtinės vertės mokesčio tarifą maitinimo sektoriui, oficialiai deklaruojamos sektoriaus pajamos per mėnesį išaugo nuo 62 iki 92 mln. eurų – 48 proc. Nėra nieko kito, kas paaiškintų šitokį augimą, kaip tik išsiskaidrinimas. Tai išsilaikė išsilaikė ištisus metus. Reiškia, verslas reagavo į sumažintą tarifą skaidrindamasis ir mokėdamas mokesčius. Nors pridėtinės vertės mokesčio sumokėjo mažiau, tačiau gyventojų pajamų mokesčio, pelno mokesčio – daugiau. Taip kad visi bendrai sumokami mokesčiai beveik nepasikeitė, sumažėjo gal tik 4 proc. lyginant 2019 ir 2022 metus (2020 ir 2021 metai buvo pandeminiai – aut. past.).
Jeigu mes sugrąžinsime standartinį tarifą, kuris būtų daugiau nei dvigubai didesnis nei dabar, verslas sugrįžtų atgal į šešėlį, mes nesurinktume deklaruojamų pajamų. Finansų ministerijos skaičiai apie 120 mln. eurų pridėtinės vertės mokesčio pajamų iš maitinimo sektoriaus per metus yra tiesiog fikcija. Tai gyvenimo realybės neatitinkantis skaičius, kuris remiasi principu, jog padvigubinus mokesčius verslas toliau mokėtų juos skaidriai ir oficialiai.
Aš suprantu, kad ekonomikos vadovėlyje yra formulės, bet gyvenimo realybė parodo, kad egzistuoja šešėlinė ekonomika, kuri nebūna labai plačiai aprašyta ekonomikos vadovėliuose. Realybė yra tokia – didinant mokesčius smulkiam verslui, jis traukiasi į šešėlį ir tų pajamų nesurinksi. Mes turime vertybiškai pasirinkti, ko mes norime – ar mes norime, kad verslas gyventų skaidriai ir mokėtų mokesčius, ar mes norime, kad gyventų už įstatymo ribų.
Jūsų teigimu, sumažinus PVM tarifą maitinimo restoranams, kavinėms, deklaruojamos pajamos smarkia išaugo, buvo pastebimas sektoriaus skaidrėjimas. Bet Valstybinės mokesčių inspekcijos paruoštoje informacijoje Seimo nariams nurodoma, kad maitinimo sektoriuje šiais metais atliekant kontrolinius patikrinimus, pažeidimai fiksuoti 7-iose iš 10 viešojo maitinimo įstaigų – dažniausiai tai pajamų neapskaitymas.
Labai įdomus dalykas. Biudžeto ir finansų komitete buvo organizuoti klausymai, kur mes kaip tik ir prašėme pateikti šią informaciją. Posėdžio pabaigoje mokesčių inspekcijos atstovo aš paklausiau: jeigu tarifas būtų padvigubintas, ar pažeidimų būtų daugiau ar mažiau? Jie sakė, kad, na, tikėtina, kad dar daugiau. Tai ir Valstybinė mokesčių inspekcija pripažįsta, kad tai sektorius, kuris gali lengvai pasitraukti į šešėlį, kurį sukontroliuoti labai sudėtinga, o padidinus mokesčius problema tik padvigubės.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė kalbėdama radijuje užsiminė, kad jeigu jau teikiami siūlymai dėl mažesnio PVM tarifo visiems metams maitinimo, sporto, kultūros paslaugoms, tai ji norėtų matyti aiškius lengvatos pratęsimo finansavimo šaltinius, o ne teiginius apie šešėlio mažinimą. Ar galite pateikti siūlymus savo kolegoms, kad būtų aišku, iš kur būtų galima padengti planuojamas netektis?
Priminsiu, kad Biudžeto ir finansų komitetas priėmė sprendimą nuo ateinančių metų didinti mokesčius bankams, loterijoms, lošimo namams. Vien tik iš šių mokesčių papildomai į biudžetą bus surenkama apie 40 mln. eurų.
Bet šie milijonai tikriausiai jau suplanuoti ir išlaidose.
Aš tik primenu, kad komitetas priėmė sprendimus dėl papildomų pajamų ir pakankamai nuosekliai laikėsi pozicijos, jog turime didinti pajamas.
Papildomai, Biudžeto ir finansų komiteto iniciatyva buvo priimtas sprendimas dėl tarpusavio atsiskaitymų ribojimo grynais pinigais. O tai taip pat skaidrina ekonomiką ir didina oficialias pajamas.
Be to, Biudžeto ir finansų komiteto narių iniciatyva buvo pateiktas įstatymo projektas dėl įpareigojimo atlyginimus mokėti tik į sąskaitas. Vyriausybė pateikė teigiamą išvadą ir vėliau jis buvo priimtas.
Ateinantį trečiadienį turėsime dar vieną posėdį dėl maisto produktų pardavimo apskaitos turguose, kur dėl kol kas sunkiai suprantamų priežasčių yra atidėliojamas žemės ūkio ministro įsakymas, kuriuo prekybininkai, PVM mokėtojai būtų įpareigoti taikyti elektroninę parduodamos mėsos apskaitą. Mano giliu įsitikinimu, turguose yra labai didelis šešėlis.
Ar ten didelės apyvartos, ar tai tikrai reikšminga finansiniu požiūriu?
Tas apyvartas buvo galima pastebėti pandemijos metu. Buvo labai įdomi statistika. Tam tikru pandemijos metu turgavietės buvo uždarytos, buvo didelis pasipiktinimas, kodėl ribojamas smulkus verslas, kodėl proteguojami prekybos tinklai. Bet atsiribojant nuo tos diskusijos, tai žmonės negalėjo pirkti turguje, galėjo pirkti tik prekybos tinkluose ir visoje Europoje mėsos pardavimai daugiau mažiau nesikeitė. Bet Lietuvoje oficialūs mėsos pardavimai išaugo maždaug 10 proc. Tai reiškia, kad maždaug 10 proc. mėsos produktų yra perkama turguje, kur ji neapskaitoma.
Skaičiuojama, kad įvedus elektroninius apskaitos žurnalus turguose maisto produktams, bendros pajamos valstybės galėtų siekti apie 30 mln. eurų. Čia yra Mėsos perdirbėjų asociacijos skaičiavimai. Galbūt jie pakankamai ambicingi, bet aš nuoširdžiai tikiu, kad didelė dalis šešėlio yra turguose, kurį galima skaidrinti ir tą reikia daryti. Norėtųsi, kad žemės ūkio ministras nebijotų sprendimų, kurie skaidrina ekonomiką.
Bendrai žvelgiant Vyriausybė pateikė tikrai nemažą priemonių paketą verslui, kas padės reaguoti į energijos išteklių kainų augimą. Numatyta ne tik pusmečio trukmės PVM lengvata maitinimo, kultūros, poilsio ir sporto renginių bei atlikėjų paslaugoms (kas jums atrodo per trumpai), bet yra ir kitų priemonių, tarp kurių ir dalinis elektros kainų kompensavimas, tam numatyta, regis 234 mln. eurų...
Iš viso kalbama apie milijardą eurų. Yra keturios paramos verslui dalys: mokesčiui atidėjimui skiriama apie 700 mln., apie 400 mln. kainų kompensavimui ir tada lengvatinės paskolos ir parama investicijoms. Šie skaičiai, kuriuos miniu, šiek tiek persidengia su šiais ir kitais metasi, nes tam tikros kompensacijos bus pradėtos taikyti šiais metais. Tikrai reikia pasidžiaugti, kad Vyriausybė ryžosi tokiam sprendimui, nes, priminsiu, kad dar prieš kokį gerą mėnesį net nebuvo kalbos apie tai, kad Vyriausybė gali subsidijuoti verslą.
Buvo teigiama, kad nė viena Europos valstybė nesubsidijuoja verslo.
Taip. Ir man atrodė, kad tuo metu mes, vaizdžiai tariant, tvarkėme santechnikos darbus namuose nematydami, kad už lango ateina energetinio karo cunamio banga, kuri gali tiesiog nušluoti pusę Lietuvos pramonės. Tikrai reikia pripažinti, kad pradžioje neįvertinome situacijos rimtumo ir dabar Vyriausybės pateiktas biudžeto projektas tikrai atliepia verslo poreikius, atliepia esamą situaciją ir užtikrina reikšmingą paramą verslui. Jeigu kalbame apie milijardo apimties paketą, tai, man atrodo, yra adekvatus atsakas į susidariusią situaciją.
Ir kai šio milijardo kontekste kalbame apie dar 10-20 mln., tai tikrai labai nereikšminga suma. Kaip minėjau, šiuo atveju išsiskiria mano ir Finansų ministerijos skaičiavimai. Aš manau, naivu būtų tikėtis, kad valstybė surinks daugiau mokesčių padvigubinus PVM ir kad verslas toliau juos mokės. Mano giliu įsitikinimu, tai ne finansinis, o principinis, vertybinis požiūris. Finansų ministerija mano, kad turi būti kuo mažiau sumažintų tarifų, kad visi mokėtų vienodus tarifus ir kad būtų lygiava. O aš kviesčiau pažiūrėti, kad tam tikri sektoriai išsiskiria savo sudėtimi, kad maitinimas, kultūros, sporto paslaugos yra išskirtinai smulkus verslas. Šioje situacijoje mes turėtume matyti, kad didindami jiems mokesčius, rezultatas bus priešingas.
Atkreipdama dėmesį, kad Vyriausybė suplanavo subsidijuoti dalį elektros kainos augimo, aš noriu pabrėžti, kad maitinimo, kultūros, poilsio ir sporto paslaugoms parama bus dviguba – ir per pusmečio PVM sumažinimą, ir per elektros kainos kompensavimą. Vyriausybės pozicija atrodo pakankamai nuosekli ir neblogai suplanuota – juk galima pažiūrėti, kaip situacija klostosi pirmąjį pusmetį ir jeigu padėtis prasta, pratęsti PVM lengvatą, o jeigu gerėja – tuomet galima laikytis pirminio plano ir PVM šioms paslaugoms išaugtų iki 21 proc.
Matote, Vyriausybė gali pateikti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo projektą arba gali nepateikti. Seimas gali inicijuoti, bet jam reikės prašyti Vyriausybės išvados. Paprastai projektams, kurių Vyriausybė nenori arba kuriems ji linkusi nepritarti, tai užtrunka apie metus laiko. Taigi didelė tikimybė, kad jeigu Seimas inicijuos pridėtinės vertės mokesčio tarifo lengvatos pratęsimą smulkiam verslui, Vyriausybė tiesiog nepateiks laiku išvados, sueis terminas ir tiesiog Seimas negalės priimti. Jeigu mes dabar nusileidžiame ties pusmečiu, tai galime būti 100 proc. tikri, kad už pusės metų tarifai padvigubės, nes Vyriausybės yra tokia pozicija. Seimas negalės priversti Vyriausybės pasielgti kitaip. Aš netikiu galimybe peržiūrėti tarifus gegužės ar balandžio mėnesį.
Tiek Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų rinkimų programoje, tiek Vyriausybės programoje buvo žadama peržiūrėti mokesčius ir mokesčių lengvatas, atlikti kaštų ir naudos analizę bei panaikinti lengvatas, kurios atrodo netikslingos, kuria neskaidrumą.
Bet aš labai raginčiau atlikti tą analizę. Man atrodo, kad tai labai svarbus įsipareigojimas ir labai norėtųsi, kad Finansų ministerija labai atidžiai kartu su Mokesčių inspekcija ir Statistikos departamentu įvertintų, kaip keitėsi verslo elgesys ir objektyvūs ekonominiai parametrai sumažinus mokesčius maitinimo paslaugoms, kultūros ir sporto renginiams. Norėčiau, kad būtų vertinama tokiu požiūriu, o ne a priori pasakyti, kad visi sumažinti tarifai yra blogai.
Antras dalykas, Finansų ministerijos mokesčių peržiūros grupė iki šiol nepateikė savo darbo rezultato. Su apmaudu turiu konstatuoti, kad tam tikrus dalykus vis tik buvo galima padaryti. Pavyzdžiui, peržiūrėti individualios veiklos apmokestinimą, kad jeigu esi PVM mokėtojas, tai negali automatiškai atskaityti 30 proc. į sąnaudas, turi pateikti sąskaitas. Advokatai, notarai, antstoliai gauna milijonines pajamas ir automatiškai nusirašo 30 proc. į sąnaudas, nors galime įsivaizduoti, kad tikrai jie tokių sąnaudų nepatiria.
Tada būtų galima palikti esamą nekilnojamojo turto mokesčio sistemą, bet užtikrinti, kad pajamos keliautų į savivaldybių biudžetus. Taip, kaip yra daugumoje šalių. Kodėl? Nes savivaldybė atsakinga už nekilnojamojo turto infrastruktūrą, ji yra motyvuota gerinti infrastruktūrą, didinti nekilnojamojo turto vertę, atitinkamai susirinkti pajamas ir vėl investuoti į vertę. Lygiai taip pat ir nekilnojamojo turto savininkas yra motyvuotas mokėti nekilnojamojo turto mokestį, kai supranta, kad jis eina ne pensijoms, o į kelio pastatymą, medžio pasodinimą, mokyklos statybas. Tai nekeičiant tarifų, nedidinant mokestinės naštos buvo galima perduoti pajamas savivaldybėms.
Trečias sprendimas: daug kalbėta apie investicinės sąskaitos atidarymą. Daugelyje Europos Sąjungos šalių ir ypatingai Skandinavijos regione labai populiari kaupimo skatinimo sistema, kai nedidelėmis sumomis, iki keliasdešimt tūkstančių eurų, leidžiama investuoti į vertybinius popierius tokiu būdu skatinant finansinį raštingumą, skatinant kaupti. Nemoki mokesčių tol, kol neišsiimi pinigų arba nesulauki pensinio amžiaus.
Tokie sprendimai, mano supratimu, galėjo būti padaryti nieko nelaukiant. Dabar viskas užsitęsė, užgriuvo viena krizė po kitos ir todėl mes sprendimų neturime.
Pažvelgus iš šalies, PVM lengvata maitinimo paslaugoms, kultūros, poilsio ir sporto renginiams neatrodo tokia svarbi, kad dėl to reiktų labai pyktis su savo komanda. Žvelgiant iš vadybinės ir politinės pusės normalu tikėtis, kad komandos nariai kiekvienas vykdys savo pareigas ir neveiks vienas prieš kitą. Tačiau šiuo atveju jūs truputį lendate į finansų ministrės G. Skaistės veikimo lauką, sakote, kad jūsų pasiūlymas yra geresnis.
Aš tikrai nevertinu, kad tai veikimas prieš kažką. Pagal Konstituciją yra Vyriausybės išskirtinė pareiga ir kompetencija rengti biudžetą nederinant jo su kitomis institucijomis. Tai yra jų atsakomybė, jie tai daro diskutuodami, bet jie neturi jokios prievolės derinti biudžeto. Užtai yra net kelios biudžeto svarstymo stadijos Seime tam, kad tas biudžetas galėtų būti tikslinamas. Nėra buvę, kad biudžetas nebūtų patikslintas po to, kokį jį pateikė Vyriausybė – pasiūlymus teikia Seimo nariai, pozicija, opozicija, Prezidentūra.
Iš viso yra dvi svarstymo stadijos, projektas yra grąžinamas į Vyriausybę ir jau priėmimo stadijoje iš tiesų labai svarbu partinė drausmė ir balsavimas už biudžeto projektą. Net neabejoju, kad jis bus patvirtintas. Labai pritarčiau privalomam balsavimui už biudžeto projektą ir atitinkamam prezidiumo sprendimui.
Tačiau priimti sprendimą įpareigojantį nepalaikyti, neteikti jokių siūlymų pateikimo stadijoje, tai yra tik Seimui gavus Vyriausybės su niekuo nederintą projektą, sutikite, atrodo šiek tiek keistai. Seimo pareiga yra vertinti, siūlyti, koreguoti biudžetą, o Biudžeto ir finansų komiteto pareiga yra vertinti mokestinius sprendimus ir teikti išvadas. Aš negaliu pasirašyti po komiteto išvada, kuria būtų didinami mokesčiai smulkiam verslui ekonominiu sunkmečiu. Tiesiog negaliu pasirašyti tokios išvados. O pasiūlymas iš Vyriausybės toks, kad pratęsus sumažintą tarifą pusmečiui nuo liepos mėnesio 13 tūkst. įmonių, mokesčiai padidėtų.
Kaip jūs tuomet galite paaiškinti, kodėl Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų prezidiumas priėmė prevencinį sprendimą, įpareigojantį frakcijos narius svarstymo ir priėmimo stadijoje balsuoti tik už tuos siūlymus, kurie suderinti su Vyriausybe, bei neleido teikti siūlymų biudžeto projektui, jei jie nėra palaiminti ministrų kabineto?
Aš manau, kad tai skubotas sprendimas. Jis būtų buvęs prasmingas priėmimo stadijoje, kai ta partinė drausmė yra svarbi, bet paliekant vietos dalykinei diskusijai svarstant biudžetą. Nes, kaip minėjau, nėra taip buvę, kad biudžetas nebūtų tikslintas ar nebūtų Seimo narių pasiūlymų.
Šitoje Biudžeto ir finansų komiteto pareiga yra vertinti mokestinius projektus ir absoliuti dauguma (9 iš 10-ies) komiteto narių pasisakė bei balsavo priimdami sprendimą, jog ateinančiais metais niekam neturėtų didėti mokesčiai, šiuo atveju smulkiam verslui. Dar daugiau, atsižvelgiant į Europos Sąjungos šalių praktiką pritarė siūlymui, kurį pasirašė 8 iš 11 komiteto narių, jog sumažintas tarifas būtų taikomas neterminuotai. Tą sumažintą tarifą Vyriausybė, Seimas bet kada galėtų peržiūrėti, tarkime, pradėjo metai, dveji, gal jau jo nebereikia. Bet brandi visuomenė iš esmės neturėtų taikyti laikinų mokesčių. Absoliuti dauguma Europos Sąjungos šalių taiko nuolatinai sumažintus tarifus su keliomis išimtis.
Tai sugrįš biudžetas į Vyriausybę ir jeigu Vyriausybė savo nuomonės nepakeis, tai kaip jūs balsuosite svarstymo ir priėmimo stadijoje dėl PVM lengvatos maitinimo paslaugoms, kultūros, poilsio ir sporto renginių bei atlikėjų paslaugoms?
Dabar projektas yra Seimo rankose, nebe Vyriausybės. Jeigu Seimas patvirtins tokį PVM projektą, koks ji išėjo iš komiteto, Vyriausybė privalės atitinkamai koreguoti biudžeto projektą.
Kaip jūs pats balsuosite dėl Pridėtinės vertės įstatymo projekto?
Nuosekliai taip, kaip balsavome Biudžeto ir finansų komitete. Nematau jokios objektyvios priežasties, jokių objektyvių argumentų, kodėl mano nuomonė turėtų pasikeisti nuo to, kaip balsavau vakar. Aš baigiu jau dantis prakalbėti bandydamas atkreipti dėmesį, kad dėl mokestinių klausimų svarbi yra dalykinė diskusija. Apmaudu, kad forma kartais užgožia turinį, kad kai kada įdomiau, kaip kažkas čia išdrįso ar neišdrįso paprieštarauti, o ne tai, kokį poveikį šie sprendimai turės žmonių gyvenimui. Negaliu šioje situacijoje elgtis kitaip.
Ar jūsų griežtas apsisprendimas dėl PVM lengvatų smulkiam verslui išties susijęs tik su dalykine diskusija, ar ir su tuo, kad jūsų kandidatūra nebuvo patvirtinta į Europos audito rūmus, nors pavardė buvo sušmėžavusi?
Tai nepagrįsti gandai. Šiuo metu galiojantį įstatymą rašiau prieš dvejus su puse metų, tuo metu buvau opozicijoje. Jis praėjo pateikimo stadiją, bet Sauliaus Skvernelio vyriausybė pateikė neigiamą išvadą ir jo priėmimas buvo sustabdytas. Tada pasikeitus valdančiajai daugumai ir Ingridai Šimonytei suformavus vyriausybę, ji pateikė teigiamą išvadą ir įstatymas buvo priimtas. Kai rašiau tą įstatymo projektą, sąmoningai suprasdamas sumažintų tarifų vertę bei naudą ekonomikai į aiškinamąjį raštą įrašiau, kad toks sumažintas tarifas būtų prasmingas ir reikalingas net ir pasibaigus pandemijai. Taigi visą laiką nuosekliai laikiausi šios nuostatos.
Bet ar jūs nemanote, kad dėl to susilauksite partinės nuobaudos?
Na, jeigu susilauksiu, matyt, ir padiskutuosime apie tai.
