smulkus verslas

Mokesčių klausimai dar niekad nekėlė tiek aistrų. Bet šįkart Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų politikas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas nusprendė ginti pridėtinės vertės mokesčio lengvatą maitinimo, kultūros, poilsio ir sporto renginių bei atlikėjų paslaugoms. Taip jis elgiasi netgi nepaisydamas partijos lyderių ir Vyriausybės atstovų prastai slepiamo pykčio, jog drįstama kvestionuoti ministrų kabineto suformuotą biudžetą.

Smulkaus ir vidutinio verslo atstovai  skundžiasi, jog bankai nepagrįstai riboja atsiskaitymus su kai kuriomis užsienio įmonėmis, kurioms nėra taikomos Vakarų sankcijos. Seimo nariai sako laukiantys Lietuvos banko išvados, problemą ketina aptarti ir Seimo Biudžeto ir finansų komitetas.   Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūno pavaduotojo Algirdo Butkevičiaus teigimu, ypač stinga Lietuvos įmonių atsiskaitymai su partneriais iš kai kurių trečiųjų šalių.

Nuo šių metų atlyginimus darbuotojams privaloma mokėti tik grynaisiais pinigais. Tačiau šia tvarka piktinasi smulkaus verslo atstovai ir vežėjai. Anot jų, valdžia priėmė įstatymą, tačiau bankomatais nepasirūpino, darbuotojai neturi galimybės tų pinigų išsiimti. Tuo metu ekonomistas pastebi, tik pavedimu mokėdami atlyginimus sumažinsime šalyje šešėlį.

Kelis mėnesius dėl karantino apribojimų negalintiems dirbti grožio specialistams ir smulkaus verslo atstovams buvo suteikta viltis, kad neilgai trukus jie vėl galės vykdyti veiklą, tačiau ji greit žlugo. Plačiau šia situacija domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai. Manikiūro meistrė Olga TV3 laidoje „Karštai su tv3.lt“ teigė, kad verslas šiuo metu miršta ir grožio specialistai jau nebežino, ką daryti.  „Mūsų verslas miršta, mes turime palaidoti savo verslą.

Telekomunikacijų bendrovė „Tele2“ verslo klientams pradėjo teikti naują paslaugą „SMS verslui“. Ji leidžia pigiai, paprastai ir greitai siųsti SMS žinutes savo klientams. Anksčiau tokios paslaugos buvo labiau prieinamos didžiosioms bendrovėms, kadangi reikėdavo investuoti į papildomą įrangą ir informacinių sistemų integravimą.

Provincijos parduotuvės nenori tapti nemokamomis pinigų keityklomis - pasimokę iš latvių patirties verslininkai pirmosiomis sausio mėnesio dienomis ketina visiškai nedirbti.

Rūtos Kiškytės kuriami papuošalai, išaukštinantys smulkius kasdienės buities daiktus, jau patraukė garsių pasaulio leidinių bei tarptautinių prekybininkų dėmesį. Anot prekės ženklo „Ruta Kiskis“ kūrėjos, svarbiausia – nemėgdžioti kitų. R. Kiškytės darbų nesupainiosite su kitais. Juose – ne abstrakčios formos, o objektai, randami buityje.

Vis daugiau Lietuvos gyventojų pasigenda galimybės atsiskaityti mokėjimo kortelėmis, tačiau smulkusis verslas aiškina, kad suteikti šią paslaugą – per brangu. Tad bankai bando įvairiais siūlymais įtikinti smulkųjį verslą, kad mokėjimo kortelės atneša ne žalą, o naudą. Bankų teigimu, verslas, kuris negali suteikti klientams galimybės atsiskaityti kortelėmis, praranda dalį apyvartos. Pavyzdžiui, SEB bankas skaičiuoja, kad mokėjimo kortelėmis paslauga gali išauginti įmonės apyvartą 15–20 proc.

Londono olimpinių žaidynių organizatoriai sugriežino taisykles, reglamentuojančias oficialiųjų prekinių ženklų naudojimą. 250 uniformuotų „prekinių ženklų policijos“ pareigūnų vaikštinėja gatvėmis, kur netrukus šurmuliuos olimpinės žaidynės, tam, kad užtikrintų, jog smulkusis verslas neleistinai nesipelnytų iš didžiausio pasaulyje sporto įvykio ir jo simbolių.

J.Basanavičiaus gatvę nuo olandų atrakcionų akylai serginti Palangos savivaldybė nespėja sužiūrėti, kaip šioje gatvėje atsiranda nelegalūs kioskai ir prekyvietės, rašo „Lietuvos rytas“. Verslininkų mėgstamoje Palangos J.Basanavičiaus gatvėje savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai antradienį ryte aptiko du po nakties atsiradusius ledų gamintojų kioskus, kuriems nėra išduotas savivaldybės leidimas.

Medinis pastatas supleškėjo, kai jį padegė nusikaltėliai, kurie, kaip įtariama, yra užsakyti. Gaisras kilo sekmadienio paryčiais sostinės Liudo Giros gatvėje, kur veikia medinė kavinė. Apie gaisrą ugniagesiams pranešė daugiabučio gyventojai. Į įvykio vietą atskubėję ugniagesiai spėjo aplieti vandeniu liepsnojantį medinį pastatą, tačiau jis nukentėjo smarkiai. Anot pareigūnų, sudegė kavinės „Balsiukai“ stogas virš terasos, apdegė baldai ir likusi stogo dalis. Kavinės vidus smarkiai nukentėjo.

Tai, ko išmokome universitetuose ir verslo mokyklose, daugiausia skirta didelių bendrovių valdymui. Garsus verslo konsultantas ir knygų autorius Jimas Collinsas teigė tiriantis stambių bendrovių veiklą todėl, kad nėra daug informacijos apie smulkiųjų bendrovių veiklą. Darome klaidingą prielaidą, jog norėdami išplėsti savo smulkų verslą turime taikyti akademinėse knygose aprašytas praktikas bei metodus.

Verslininkai, kurie nusikels mieste esančius kioskus, iš Vilniaus savivaldybės gaus 5 tūkst. litų paramą. Taip Vilniaus savivaldybė tikisi paskatinti smulkųjį verslą imtis naujos veiklos. Parama galės pasinaudoti, pavyzdžiui, smulkiojo verslo atstovai, kurie, Seimui nuo sausio kioskuose uždraudus prekiauti alkoholiniais gėrimais, nebeišgalės išlaikyti savo verslo, sako Vilniaus meras Artūras Zuokas. Savivaldybė taip pat nuo 2013 m. žada pristatyti naujo pavyzdžio prekyvietes.

Finansų ministerija parengė pakeitimus, susijusius su fiksuoto gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimu, įsigyjant verslo liudijimą. Sutarus dėl pakeitimų, jie galėtų įsigalioti nuo 2012 metų.

Šiais metais logistikos sektoriaus perspektyva išlieka teigiama, ypač stambioms ir vidutinėms įmonėms. Tokias išvadas padarė įmonių mokumą vertinanti bendrovė „Creditreform Lietuva“, atlikusi 1250 logistikos įmonių rizikingumo tyrimą. Statistikos departamento duomenimis, logistika užsiimančios įmonės sudaro 20 proc. visų įmonių, dirbančių transporto srityje, skaičiaus ir uždirba 36 proc. pajamų. Jei transporto įmonės per metus uždirbo 28 proc.

Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius mano, kad milijardą iš šešėlio tebetraukianti konservatorių Vyriausybė supainiojo Lietuvos gyventojų kišenes ir savo ranką įkišo ne į kontrabandininkų, bet į sunkiai besiverčiančių žmonių piniginę. Nuo gegužės 1-osios įsigaliojus Andriaus Kubiliaus Vyriausybės nutarimui maisto produktais prekiauti tik turint kasos aparatus, turgavietės pastebimai ištuštėjo. „Tačiau to, akivaizdu, valdantiesiems negana.

Nesiliaujant kalboms dėl minimalaus darbo užmokesčio didinimo, Seimo pirmininkės pavaduotoja Virginija Baltraitienė siūlo didinti ne jį, o neapmokestinamąjį minimumą. Artimiausiu metu Seimą turėtų pasiekti tai numatantis įstatymo projektas. „Mano požiūris į tai (minimalaus darbo užmokesčio didinimą, - ELTA) yra neigiamas. Jeigu didintume minimalią algą, tai jinai turėtų didėti daug labiau, bet, aišku, šiandien smulkus ir vidutinis verslas daugiausiai moka minimalios algos.

Kauno miesto savivaldybė keičia laikinų prekybos statinių ar įrenginių statybos Kauno viešosiose vietose supaprastintų projektų rengimo, tikrinimo ir vykdymo tvarkos aprašą, tuo garantuodama smulkiajam verslui palankesnes nei iki šiol veiklos sąlygas. Pakeitimams pritarė Kauno miesto taryba.

Šalies valdžia užsimojo mažinti šešėlinę ekonomiką. Visiškai ignoruodami faktą, jog patys savo „naktine mokesčių reforma“ tą šešėlį išaugino iki neregėtų mastų, konservatoriai pasižadėjo triuškinti pogrindinį verslą. Sunku suvokti, kas dedasi ministrų galvose, tačiau „kovą" jie pradėjo ne nuo kontrabandos šulų, o nuo sąžiningai sau duoną užsidirbančių smulkiųjų verslininkų.

Seimo Socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija stebisi valdančiosios daugumos nesugebėjimu padėti smulkiajam ir vidutiniam verslui, nors tam praėjusiais metais buvo skirta milijardas litų. „Tai, kad bankai sugebėjo išdalinti kreditų tik už 50 mln. litų, rodo visišką Lietuvos Vyriausybės bejėgiškumą ir priklausomybę nuo bankų„, – įsitikinęs Seimo LSDP frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius.

Lietuvos smulkaus verslo atstovai nepatenkinti: Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos (LSVPA) pirmininkės Zitos Sorokienės teigimu, Vyriausybė vienašališkai bando sugriežtinti sąlygas smulkiam verslui. „Prieš du metus mes su Vyriausybe buvome pasirašę memorandumą, kuriame buvome sutarę visus svarbius mums klausimus spręsti derybų ir susitarimų keliu.

Viename iš labiausiai nedarbo smaugiamų šalies miestų Panevėžyje – daugiausia bedarbių, panorusių užsiimti smulkiuoju verslu. Panevėžys šiuo atžvilgiu lenkia netgi Vilnių. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, per penkis šių metų mėnesius Lietuvoje daugiau nei 5,3 tūkstančio bedarbių sukūrė sau darbo vietas, pasinaudodami įstatymų lengvatomis nedarbui mažinti – pasinaudojo valstybės subsidijomis savo verslui kurti.

Laukėme, laukėme ir pagaliau sulaikėme. Šimonytė, o vėliau ir kiti valdantiesiems priklausantys politikai rado pinigų. Ir ne litą, ir ne du, ir net ne milijoną. Milijardas litų tiesiog voliojasi po kojomis – reikia tik pasilenkti ir jį paimti. Kad tokį veiksmą padaryti pavyks, jau netiesiogiai patvirtino ir vyriausybė, iš anksto suplanuodama milijardo litų deficitą kitų metų valstybės biudžete.

Šiemet smarkiai pakėlę verslo liudijimų įsigijimo kainą, valdžios atstovai galų gale susiprotėjo padarę klaidą ir ėmė ją taisyti. Savivaldybės viena po kitos priima sprendimus sumažinti šį mokestį. Tiesa, tik laikinai – metams. Nes neribotam laikui Lietuvoje mažinamos tik socialinės išmokos. Pelno – tik trupiniai Kaunietė Erika Didžiulienė – gatvės prekybininkė, ji dirba turėdama verslo liudijimą. Moterį pradžiugino žinia, kad Kaune kitąmet bus sumažintas mokestis už verslo liudijimą.

Smulkieji rajonų verslininkai užsidirba duonos sau ir padeda užsidirbti tiems, kurie nenori maitintis iš pašalpų. Tik jų atsiranda vis mažiau. „Darbo Lietuvoje yra. Tik darbininkų mažėja“, – tokia smulkiųjų verslininkų išvada sunkmečiu. „Šiaulių kraštas“ tęsia rašinių ciklą „Tarp Vilniaus ir Briuselio“. Šį kartą – iš Pakruojo rajono.

Maisto prekių kainų reguliuoti neįmanoma. Neįmanoma, ir tiek. Nes jų reguliavimas prieštarauja laisvosios rinkos ideologijai ir skriaudžia verslininkus, nors apie tai Adamas Smithas ir nerašė.

Vyriausybė siūlo leisti individualių įmonių (ĮI) savininkams bei ūkinių bendrijų tikriesiems nariams iki 2012 m. sausio 1 d. patiems apsispręsti dėl socialinio draudimo įmokų pensijų draudimui mokėjimo. Tai numatyta Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisose, kurių projektą Vyriausybė teikia Seimui svarstyti. Nuo šių metų atsiradusi prievolė draustis sveikatos draudimu paliekama.