Nuo kaitrių saulės spindulių arba nuo staiga užklupusio vasariško lietaus vilniečiai Vingio parke pasislėpti gali po „Grybu“.
Tiesa, toks projektas Vilniui kainavo 67 tūkstančius eurų. Vieniems politikams tai puiki proga dar kartą visuomenę pakiršinti.
Nuomonės – išsiskiria
O štai poilsiaujantys žmonės džiaugiasi, sako – toks projektas ne tik gražus, bet ir naudingas:
„Tai visada gi atsiranda skeptikų. Aš džiaugiuosi, prie parko netoli gyvenu, tai ką čia gražina, tas gerai viskas.“
„Manau, čia tokia visai atrakcija pasidarė, nes šventėm gimtadienį tame grybe, nežinau, man tai patinka.“
„Tada galima balvonų, tokių kaip Kaunas prisistato, statyti. Ten vieniem menas, man tai, pavyzdžiui, balvonai. Ir tas jautis ir kiti visi dalykai.“
Problema ta, kad ne visų skonis sutampa.
„Aš manau, kad tai – dar vienas kičas“, – įsitikinęs Aleksandras Nemunaitis.
Aktyviai „Grybą“ kritikuojantis Vilniaus tarybos narys teigia, kad viešos skulptūros ir instaliacijos turi būti mielos akiai.
„Man atrodo, čia tas meno vertinimas, dažnu atveju ir yra, gražu arba negražu“, – pridėjo tarybos narys.
Menotyrininkai „Grybą“ gina
Menotyrininkų požiūriu meno kūrinys neturi būti vien papuošimas. Žvelgiant į kūrinio prasmę, gražu gali būti ir tai, kokį vaidmenį jis atlieka visuomenėje.
„Prieštaravimų, koks bebūtų sprendimas, ar tai būtų grybas, ar tai būtų briedis, vis tiek tai sulauks. Taip kad tai yra absoliučiai natūralu ir tai yra didžiulis pliusas, kad tos reakcijos yra“, – tikino menotyrininkas Ernestas Parulskis.
„Būtų keista, jeigu visi sakytų, kad nuostabus kūrinys, neturim jam jokių priekaištų. Diskusijose gimsta tiesa visada“, – teigė miesto estetikos poskyrio vedėja Rūta Matonienė.
„Grybas“ yra Vilniaus miesto savivaldybės inicijuotos programos „Kuriu Vilnių“ dalis. Menininkų projektus kasmet balais vertina nuolat besikeičianti komisija, jie sprendžia, kas labiausiai vertas išvysti dienos šviesą.
„Pagrindą sudaro meninė vertė, integralumas projekto, kaip jisai įsirašo į aplinką, ar jisai yra pakankamos meninės kokybės“, – pabrėžė R. Matonienė.
Būtent šiai jungtinei menotyrininkų komisijai „Grybas“ labai patiko.
„2021 m. ekspertai skyrė balus ir šitas projektas gavo aukščiausią įvertinimą“, – pabrėžė R. Matonienė.
Kainavo kaip pusė buto
Nors tai ir nebuvo brangiausias „Kuriu Vilnių“ įgyvendintas projektas, visgi aršių diskusijų kilo dėl grybo kainos, mat jis kainuoja kaip pusė vidutinio Vilniaus buto – beveik 70 tūkstančių eurų.
„Ar mes tokioj didelėj teritorijoj, kaip miestas norėjom išleisti 67 tūkstančius“, – retoriškai klausė A. Nemunaitis.
„Tuo metu, kai mes svarstėm, tas biudžetas mums atrodė normalus. Jeigu būtų sukėlę klausimų, vargu, ar jis būtų gavęs tiek balų, kad praeitų į tą laimėjusių eilutę“, – tvirtino E. Parulskis.
Panašu, kad ginčai dėl Vilniaus viešose erdvėse išdygstančių skulptūrų ir instaliacijų yra amžini. Tačiau visų laikų nugalėtoju išlieka labiausiai apkalbama ir bene labiausiai išgarsėjusi skulptūra Lietuvoje – metalinis vamzdis prie upės.
„Tuomet, kai atsirado krantinės arka, tai buvo absoliutus džiaugsmas! Žmonės, publika ginčijosi dėl estetinių dalykų ir tai yra puikus dalykas, man tai labai patinka“, – teigė E. Parulskis.
Miesto inicijuotos programos „Kuriu Vilnių“ idėjoms paremti savivaldybė kasmet skiria numatytą biudžetą. Pernai miesto projektams buvo skirta 350 tūkst. eurų. Iki tol kasmet buvo skiriama po pusę milijono.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
.jpg)
