Meras Remigijus Šimašius žada miestiečiams daugiau žalumos, tik kitose vietose. O savivaldybės atstovai jau raitojasi rankoves medžių kirtimus prižiūrėti ir privačiose valdose, net sodininkų sklypuose užsimojo reikalauti leidimo kirsti medžius.
„Visas šitas skveras numatytas kaip garažas, gydytojams reikia mašinas pastatyti. Jūs pasižiūrėkite, kaip čia atrodo, dar pusę šaligatvio žada užimti. Dar užimtų tas namas ir beveik iki poliklinikos ir gatvės. Čia tipo grožis?“, – sako fotomenininkas Saulius Paukštys.
Fotomenininkas Saulius Paukštys rodo žaliuojantį skverą senamiesčio prieigose Vilniuje, kur medžių apsupty stovi ir paminklas Frankui Zappai. Tačiau savivaldybė jau paskelbė projektą, kaip šią žalumą panaikins – statys betoninį poliklinikos priestatą su automobilių garažu.
„Su tokiu betono gabalu tiesiai vilniečiams ant kelio ir naikinant žaliąsias erdves. Brutalus darinys“, – tikina S. Paukštys.
Pasibaisėję tokiais savivaldybės planais vilniečiai jau rengiasi protestams ir renka parašus peticijai – reikalauja išsaugoti čia žalumą ir paminklą Zappai:
„Mūsų laukia vis daugiau betoninių monstrų Vilniuje ir mažiau žalumos.“
„Tas korpusas grynas svetimkūnis bus.“
„Nukelti Zappos paminklą prie triukšmingos Pylimo gatvės, kad matytųsi važiuojant troleibusu, nėra geriausias pasirinkimas. Paminklai nėra kilnojami.“
Artimiausiu metu savivaldybė dar žada rengti diskusijas dėl šio skvero likimo. O meras vilniečius mėgina raminti, kad naujų statinių vietose išpjovę medžius, projektų vystytojai turės juos pasodinti kitose vietose, tad esą bendrai Vilniuje žalumos nesumažės.
„Jei statytojams reikia nukirsti medį, mes prašome ne simbolinių kompensacijų, o įpareigojame mūsų nurodytose vietose, kartais jos sudėtingos, pasodinti medžius, kurių kamienų skersmenų suma ne mažesnė kaip nukirstų medžių suma“, – tikina Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Tokie mero pažadai Franko Zappos skvero gynėjus tik dar labiau siutina: „Gėda, eilinį kartą Šimašiaus šutvė, cenzūrinių žodžių aš neturiu šitiems veikėjams apibūdinti, jie eilinį kartą užgrobia erdves.“
Mėgindamas demonstruoti rūpestį dėl medžių Vilniuje, Remigijus Šimašius perspėja, kad Vilniaus taryba planuoja priimti ypač griežtas medžių apsaugos taisykles. Jose numato reikalauti projektų vystytojų medžius saugoti, jei įmanoma, nekirsti, o iškasti ir su šaknimis perkelti į kitą vietą. Negana to, dėl kiekvieno medžio pjovimo vystytojai ir gyventojai turės prašyti sostinės valdininkų leidimo, net privačiose valdose, sodų bendrijose.
„Tikrai didelis įsipareigojimas. Matome, kad daug kam atšąla noras kirsti medžius. Labai geras rezultatas“, – kalba R. Šimašius.
„Žiūrint dėl kokių priežasčių jis šalinamas. Būna atvejų, kad žmonės nori kirsti medį, kad jis lapus meta, šešėlį užstoja. Šiais laikais galima šviesą prisikviesti nešalinant medžio“, – sako miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus vedėjas Gintautas Runovičius.
Matydamas tokius savivaldybės valdininkų akibrokštus, sostinės sodininkų atstovas kalba, kad dėl kiekvieno savo sklype esančio medžio, išskyrus invazinius, kirtimo, gyventojams prašyti valdininkų malonės – perdėta.
„Galvoti, kad tai užtikrins kažkokią Vilniaus žalumos sklaidą, manau, nelogiška. Sodininkai geriau žino nei kai kurie specialistai, kada ką pjaut ir ką sodinti“, – įsitikinęs Vilniaus susivienijimo „Sodai“ pirmininkas Romasis Vaitekūnas.
Vilniuje yra apie 25 tūkstančiai vien sodų sklypų. Tad jei gyventojams dėl kiekvieno medžio tektų savivaldybės prašyti leidimo kirsti, Vaitekūnas prognozuoja, kad atsakymo tektų laukti mėnesių mėnesius. Anot jo, savivaldybė tiesiog nesusitvarkytų su tokiu krūviu arba tektų priimti papildomą būrį inspektorių.
