Tuo metu, kai Slovakija pasirengė nuo 2009 metų įsivesti eurą, Lietuva nuo vieningos ES valiutos vis labiau tolsta.
Nesugebėdama suvaldyti infliacijos Lietuva, prieš dvejus metus nesėkmingai pabandžiusi tapti viena pirmųjų eurozonos naujokių, lieka vis labiau užnugaryje.
Europos Komisija trečiadienį paskelbė pranešimą apie ES narių, dar neturinčių euro, pasirengimą tapti bendrosios valiutos erdvės nariais.
Visos niūriausios Europos Centrinio Banko bei EK prognozės apie grėsmingas tendencijas Lietuvos ekonomikoje, atvirai išsakytos lygiai prieš dvejus metus, pildosi.
2006 metų balandį ir gegužę Lietuvos prašymas priimti į eurozoną buvo atmestas, nurodžius svarbiausią priežastį. Tuometinės Lietuvos Vyriausybės ekonominė politika EK nekėlė pasitikėjimo, kad šalis per artimiausius metus sugebės suvaldyti infliaciją, nepaisant fakto, jog prieš dvejus metus Lietuvos infliacijos rodiklis tik keliomis dešimtosiomis procento neatitiko oficialaus Mastrichto kriterijaus.
Šių metų konvergencijos pranešime EK patvirtina savo įtarimus: kai tik Lietuvos prašymas priimti į eurozoną buvo atmestas, infliacija nenumaldomai pradėjo kilti.
Šių metų kovą eurozonos narystei reikalingas infliacijos lygis turėtų siekti 3,2 proc., tuo tarpu Lietuvos 12 mėn. infliacijos vidurkis kovą sudarė net 7,4 proc.
O Slovakijoje, kurią taip pat veikia pasaulinė krizė ir augančios energijos kainos, infliacijos rodiklis tebuvo apie 2 proc.
EK konstatuoja, jog Lietuvoje – akivaizdūs ekonomikos perkaitimo požymiai, gyventojų iliuzijos nebuvo laiku išsklaidytos. Todėl nepagrįstai išaugo banko paskolų teikimas, tačiau darbo našumo augimas labai atsilieka nuo darbo užmokesčio augimo, dėl ko infliacijos grėsmė neišnyksta.
Linas Balsys