Labiausiai virusas įsisuko didžiosiose savivaldybėse, tad nenuostabu, kad Vilnius pirmauja pagal protrūkių skaičių. Šiuo metu sostinės savivaldybė derina planą, kaip kovos su omikron atmaina.
Ryškėja pagrindiniai plano žingsniai: numatyti 3 kritiškumo lygiai, pagal kuriuos keisis izoliacijos tvarka mieste. Be abejo, šio plano taikymas priklausys dar ir nuo valstybės lygiu galiojančių pandemijos valdymo taisyklių, priduria Vilniaus miesto savivaldybė.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorės Lina Koriznienė pasidalijo, kokie 3 lygmenys ruošiami omikron plitimo atvejų valdymo plane.
I kritiškumo lygis – nustačius susirgimo atvejį izoliacija privaloma tik artimiems kontaktams;
II kritiškumo lygis – nustačius susirgimo atvejį izoliacija privaloma tik asmeniui, kuriam nustatytas susirgimas;
III kritiškumo lygis – nustačius susirgimo atvejį lengva ligos forma sergantiems asmenims izoliacija netaikoma, taikomos asmeninės apsaugos priemonės.
Visi veiksmai atliekami vadovaujantis teisės aktais patvirtintais reikalavimais:
•Respiratorių ir KN95 naudojimas vietoj medicininių kaukių.
•Srautų/pamainų valdymas.
•Kontaktų testavimas atsiradus atvejams įmonėje.
•Rekomenduojamas 1-3 kartų per savaitę savikontrolės testavimas priklausomai nuo funkcijų atlikimo ir kritiškumo.
• Darbas nuotoliu būdu (darbuotojų, kurių darbo funkcijų pobūdis tai leidžia).
• Avarinių ir dispečerinių tarnybų pamainos keičiasi tarpusavyje nekontaktuodamos, pamainos informaciją pateikdamos budėjimo žurnaluose ar kitose laikmenose.
• Darbas organizavimas pamainomis papildomai atskiriant sergančius darbuotojus, kontaktą su sergančiais turėjusius darbuotojus ir likusius darbuotojus.
• Darbuotojų transportavimo į darbo vietas organizavimas, tokiu būdu sumažinant papildomų kontaktų su kitais darbuotojais ar miestiečiais tikimybę,
• Medicinos studentų, karo medikų, savanorių pasitelkimas ir pan.
Jei stigs vairuotojų, viešasis transportas kursuos rečiau
Sklandus eismas – neatsiejama sostinės kasdienybės dalis. Jei dėl koronaviruso imtų stigti viešojo transporto vairuotojų, pasekmes iškart pajustų visas miestas.
L. Koriznienė minėjo, kad išaugus vairuotojų sergamumui, būtų pritaikytas 3 kritiškumo lygių planas. Priklausomai nuo sergančių vairuotojų skaičiaus, Vilniaus gatvėse kursuotų mažiau autobusų bei troleibusų.
„Vienas iš būdų – mažinti viešojo transporto reisų skaičių, artinant jį prie savaitgalinio ar dar retesnio maršrutų režimo, kol sergantys vairuotojai izoliuojasi. Grįžę iš izoliacijos keičia kitus vairuotojus ir taip toliau“, – apie galimą scenarijų komentavo ji.
Situacija ligoninėse – įtempta
Vilniuje matyti ir medicinos sektoriaus apgultis. L. Koriznienė pasakojo, kad ligoninėse užimtų lovų skaičius jau viršijo pusę visų COVID-19 pacientų vietų. Reanimacijos skyriuose situacija dar liūdnesnė.
„Vakar dienos duomenimis Vilniaus miesto sveikatos priežiūros įstaigose užimta 54 proc. COVID-19 liga sergantiems pacientams skirtų lovų, reanimacijos ir intensyvios terapijos – 70 proc. Sergančių sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų skaičius didėja, tačiau kol kas visose, išskyrus VšĮ Naujosios Vilnios polikliniką, sveikatos priežiūros įstaigose paslaugų teikimas užtikrinamas“, – teigė L. Koriznienė.
Primenama, kad VšĮ Naujosios Vilnios poliklinikoje dėl dalies šeimos gydytojų saviizoliacijos bei nedarbingumo, nuo trečiadienio poliklinikos Šeimos medicinos centre (adresu V. Sirokomlės g. 8 ) buvo perorganizuotas darbas: atšaukti visi planiniai priėmimo talonai, pacientams išsiųsti SMS pranešimai apie atšauktus vizitus, susisiekiama su pacientais telefonu. Šeimos gydytojai priima tuos pacientus, kuriems reikalinga būtinoji ar skubi pagalba.
Vilniuje serga per 12 tūkst. gyventojų
L. Koriznienės teigimu, užsikrėtimų COVID-19 skaičius Vilniuje išaugo panašiai, kaip ir visoje šalyje.
„Per pastarąsias dvi savaites 100 tūkst. gyventojų registruoti 2969 atvejų skaičius, sausio 18 d. duomenimis šiuo metu serga 12399 asmenys“, – duomenimis dalijosi ji.
L. Koriznienė priminė apie skiepų naudą – vakcina nuo COVID-19 gali padėti išvengti sudėtingų ligos komplikacijų.
Iš viso sostinėje galima pasiskiepyti 60-yje vietų. Vilnius kviečia registruotis vakcinai adresu vakcina.vilnius.lt
Praėjusią parą – 7057 nauji atvejai, 9 mirtys
Praėjusią parą nustatyti 7057 nauji COVID-19 atvejai, mirė devyni žmonės, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.
Tai didžiausias naujų atvejų skaičius nuo pandemijos pradžios, jis daugiau nei 800 atvejų viršija trečiadienį fiksuotą rekordą.
Aštuoni iš devynių mirusiųjų buvo nepaskiepyti arba paskiepyti nepilnai.
Praėjusią parą 677 žmonės buvo paskiepyti pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze, iš viso buvo paskiepyti 9180 asmenų.
Ligoninėse šiuo metu gydomi 1086 COVID-19 sergantys pacientai – panašiai kaip ir prieš parą, 100 iš jų – reanimacijoje.
Šalyje praėjusią parą atlikta apie 25 tūkst. molekulinių (PGR) ir 3,3 tūkst. antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.
14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų toliau auga ir siekia 2005 atvejus. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis taip pat auga ir siekia 24,8 procento.
Nuo pandemijos pradžios šia infekcine liga Lietuvoje susirgo 589,1 tūkst. gyventojų, nuo jos mirė 7,7 tūkst. žmonių.
Ligoninės ir mirtys
Praėjusią parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyti 134 žmonės – beveik dešimčia daugiau nei ankstesnę parą.
65 pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, deguonis papildomai tiekiamas 911 žmonėms.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys anksčiau yra sakęs, kad griežtos pandemijos valdymo priemonės būtų pradedamos taikyti tuo atveju, jeigu šalies gydymo įstaigose būtų užimta 240 reanimacijos lovų.
Nuo COVID-19 praėjusią parą mirė po du žmones 70–79, 80–89 ir 90–99 amžiaus grupėse, taip pat mirė po vieną asmenį, perkopusį 60, 50 ir 40 metų ribą.
Vienas asmuo, priklausęs 70-79 metų grupei, buvo paskiepytas pilnai.
Iš 7696 žmonių, iki šiol mirusių nuo COVID-19, pilnai paskiepyti buvo 704. Tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejama beveik 14,6 tūkst. mirčių.
Vakcinacija
Iki šiol mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta apie 1,94 mln. žmonių. Pilnai vakcinuota per 1 mln. gyventojų, dar 836,1 tūkst. pilnai paskiepytųjų yra gavę ir sustiprinančiąją vakcinos dozę.
Tarp pilnai paskiepytųjų Statistikos departamentas neįtraukia sustiprinančiąją dozę gavusių žmonių, jie skaičiuojami atskirai.
Lietuvoje mažiausiai vieną skiepo dozę yra gavę 69,3 proc. gyventojų.
Neskaičiuojant gruodį pradėtos skiepyti jauniausios vaikų grupės, kur paskiepyta 4,4 proc. vaikų, mažiausiai pasiskiepijusiųjų yra tarp 12–15 metų vaikų – 37,6 procento.
Vyriausių šalies gyventojų, kuriems per 80 metų, paskiepyta 72,4 procento.
Iš viso Lietuvoje iki šiol gauta apie 6,5 mln. vakcinų dozių, skiepyti sunaudota 4,35 mln. iš jų.
Šiuo metu koronavirusu tebeserga 42,5 tūkst. žmonių – beveik 4 tūkst. daugiau nei prieš parą.
